Valstybė numojo ranka į alkoholio ir tabako žalos mažinimą

Narkomanija, rūkymas ir alkoholizmas – didžiausios žmonijos priklausomybės. Kanapes svarstoma legalizuoti, o štai akcizų politika tabako gaminiams ir alkoholiui nuolat griežtėja. Priklausomiems nuo jų žmonėms nepaliekama mažiau kenksmingų alternatyvų, o kenksmingiausi tabako gaminiai – cigaretės – tampa santykinai pigesni, kaip ir stiprus alkoholis.

Geriau leisti pasirinkti

Agnė Pimpytė, advokatų kontoros "Glimstedt" vyresnioji teisininkė, mokesčių teisės ekspertė, dienraščio paklausta, kokia jos nuomonė apie Lietuvos akcizų politiką, atsakė lakoniškai: kritiška.

"Lietuvoje yra du vartojimo mokesčiai – pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį sumoka galutinis vartotojas, ir akcizai, kurie nulemia kainos dydį, nes jie yra viena didžiausių sudėtinių dalių, – teigė teisininkė. – Mano nuomonė šiandien apie akcizus kritiška, nes nėra bendros jų sistemos. Popieriuje politikai gali strateguoti, išsikelti tikslus. Bet pas mus nėra gerai funkcionuojančios metodikos, o tas gražus fasadinis darbas neduoda jokio rezultato.

Iš esmės dešinė nežino, ką daro kairė. Atrodo, kad akcizų sistema lyg ir reguliuojama, tačiau taip nėra. Toks įspūdis, kad visos diskusijos baigiasi net neišeinant iš kabineto. Politikai, keisdami Akcizų įstatymą, tik papildo jį naujomis nuostatomis, tarkime, į vieną jo straipsnių įspraudžia sakinį apie kaitinamąjį tabaką."

Kodėl ką nors keičiant nepasimokoma iš užsienio gerųjų pavyzdžių, kokių tikslų jie siekia?

Visa ES siekia sumažinti rūkalių skaičių iki 5 proc. šalies gyventojų. Tiek jų yra Švedijoje, šią šalį visi pasirinkę lyg kelrodę žvaigždę. Kaip jiems tai pavyko?

"Ne, ne didindami akcizus pagal rūkalų rūšis ar pan., – pasakojo A.Pimpytė. – Jie to pasiekė turėdami populiarią alternatyvą – kramtomąjį tabaką. Švedijoje – tik 5 proc. rūkančių gyventojų, bet 15 proc. – kramtančių tabaką.

Mums irgi reikėtų atlikti tyrimus, kuria linkme eiti mažinant rūkymą ir jo žalą. Jei neįmanoma pasiūlyti visiškai nekenksmingos alternatyvos, turėtume suteikti galimybę rinktis mažiau kenksmingą. Ir vis tiek pasiektume kažkokį teigiamą rezultatą."

Pasak jos, gali žmogui drausti, gali gražiausiais plakatais agituoti, bet jis pasieks to, ko nori bet kokiais būdais, greičiausiai tokiais, iš kurių biudžetas negauna jokių mokesčių, tad gal geriau žmogui leisti pasirinkti alternatyvą – mažiau kenksmingą produktą.

XXI a. yra daugybė alternatyvių priemonių rūkymui. Tačiau spaudoje teko skaityti tik gąsdinimų, kaip tai yra blogai, nes neatlikta jokių tyrimų.

"XXI a. yra daugybė alternatyvių priemonių rūkymui, – teigė teisininkė. – Tačiau spaudoje teko skaityti tik gąsdinimų, kaip tai yra blogai, nes neatlikta jokių tyrimų. Arba tai būna patyčios iš kitos pusės, kad valdžia nesusitvarko. Nėra jokio dialogo tarp turinčiųjų priklausomybių ir valstybės. Tačiau jei žmogui pasiūlytume mažiau kenksmingą variantą, gal jis rinktųsi jį ir būtų mažesnė žala sveikatai. Rūkymas kenksmingiausias ir tik pačiam rūkaliui, bet ir aplinkiniams. Labai didelė problema dėl pasyvaus rūkymo, kai nukenčia (priversti kvėpuoti dūmais) niekuo dėti tretieji asmenys.

Ir reikėtų žiūrėti ne ką čia dar uždraudus, ką dar padidinus. Ne visada mokesčių didinimo efektas – lėšų pagausėjimas. Kartais būna priešingai. Būna, kad verslas nusprendžia apskritai nutraukti veiklą toje srityje. O tuščia vieta ilgai nebūna. Yra būdų atsisiųsti prekių iš užsienio ir mokesčiai papildo ne mūsų, o svetimos šalies biudžetą.

Kad ir kaip nenorėtume, atsiras šešėlinis verslas. Turime Rytų kaimynus, kurie tikrai aprūpins visus norinčius vartoti. Prie kiekvieno prekeivio turguje po policininką nepastatysi, neišgaudysi visų prekiaujančių baltarusiškais rūkalais. Kita vertus, ar apskritai apsimoka mokesčių mokėtojams išlaikyti tokį didelį represinį aparatą užuot sukūrus kokią nors skatinamąją programą."

Ne bausti, o skatinti

"Tikriausiai visi norime, kad ir mūsų vaikai augtų sveikesni, ir patys tokie būtume. Kad vilko dalies biudžeto nenugraužtų sveikatos apsauga, kad gyventojai būtų darbingesni ir t.t. Tai labai gražiai atrodo popieriuje. O realiai? – svarstė A.Pimpytė. – Visur džiaugiamasi, pavyzdžiui, kad akcizų iš alkoholio surinkimas didėjo. Iškart pareiškiama, kad, matyt, mokesčių didinimas padėjo. Bet, ponai, karantino metu buvo apribotas žmonių judėjimas, tai, ką jie įsigydavo kaimyninėse šalyse (Lenkijoje ar Latvijoje), dabar pirko čia. Jei žmogus norės svaigintis, jis ras būdų."

Mokesčių teisės ekspertė siūlytų valstybei mažiau orientuotis į baudžiamojo, represinio pobūdžio mokesčius, daugiau atsiverti alternatyvioms priemonėms. Kalbu apie ekologišką transportą – elektromobilius, apie tą patį kaitinamąjį tabaką. Lyg ir darome visose srityse kažką po truputį, tačiau esminės programos nėra. Pasak A.Pimpytės, žodis "planai" skamba nemaloniai, tačiau jų reikia, jei norime ką nors pasiekti. Turi užsimegzti dialogas – ir iš verslo pusės, ir valstybės, ir visuomenės. Juk nesame patys sau priešai, visų tikslai panašūs – kad gyventume sveikiau. Ir mažiau įtariai žiūrėti į įmones, kurios moka milžiniškus mokesčius ne tik akcizų pavidalu. Ir pelno, ir PVM. Ir ko sulaukia? Tik represijų.

"Štai kad ir taršių automobilių apmokestinimas, – kalbėjo teisininkė. – O jei žmogus neturi pinigų jį pasikeisti į mažiau teršiantį aplinką? Reikėtų žiūrėti ir iš kitos pusės: jei dar būtų siekiama paskatinti žmogų, gal ir požiūris būtų visiškai kitoks. Kaip Skandinavijoje, kur elektromobiliai jau lenkia įprastų pardavimus. Skandinavai to pasiekė panaikinę muito, kelių mokesčius, suteikdami teisę nemokamai parkuoti automobilius mokamose vietose. Tai skatinimo priemonės, o ne taip, kaip pas mus, represijos: važinėji taršia mašina – susimokėk 540 eurų. Kai kažką žmogui duodi, pirmiausia teigiamai paveikia psichologiškai."

T. Urbelionio / Fotobanko nuotr.

Neįveikiamas girtavimas

A.Pimpytės teigimu, kalbant apie gėrimus galima būtų nustatyti akcizą pagal alkoholio stiprumą. Tarkim, alui – mažiausias, spiritiniams gėrimams – didžiausias. Tada silpnesnių gėrimų vartojimas didės, stipresnių – mažės. Bet pasirinktas kitas kelias. Suprantama, lengviausia viską drausti. Nes kai uždraudi, dar gali ir nubausti už draudimo nesilaikymą. Kaip mažą vaiką darželyje. Alternatyvos nebuvimas neskatina žmogaus rinktis.

"Ar alkoholio pabranginimas išsprendė girtaujančių šeimų, vaikų nepriežiūros problemą? – svarstė teisininkė. – Manau, kad ne. Jei aklai didinsime akcizus, labiausiai plėsis šešėlinis verslas.

Tokia akcizų didinimo politika, kokia yra šiandien, nesustabdys girtavimo. Kelk tu tą mokestį, kiek nori, o geriantis žmogus nueis, kaip sykis, priešinga linkme. Išsirinks patį kenksmingiausią gėrimą, kurio gamintojas turi mažiau sąnaudų. Pigiau pasiekiamas momentinio apsvaigimo efektas. Tikslas pasiekiamas, tačiau vargu ar tai teigiamai atsilieps jo sveikatai."

Ji įsitikinusi, kad įpročius reikėtų kitaip keisti. Jau susipratome, kad negalima vaikų mušti, kad galima jiems viską žodžiais išaiškinti. Gal ir kalbant apie suaugusius žmones, turinčius žalingų įpročių, vienokių ar kitokių priklausomybių, nereikėtų lazdos perlenkti. Jei šeima, pora nueis į restoraną papietauti ir išlenks po taurę vyno, nereikėtų sakyti, kad jie kažkokie alkoholikai ir bandyti juos pataisyti.

Pasak pašnekovės, kita vertus, tokių produktų, kaip rūkalai ar alkoholis, vartojimas ir taip ribojamas nustatant amžiaus cenzą, suteikta teisė juos vartoti sulaukus pilnametystės. Ir puolant kažką branginti, nepasiūlant žmogui jokios alternatyvos, vargu ar galima tai vadinti XXI a. priemonėmis. Ji priminė, kad, kaip visada, draudžiamas vaisius yra saldžiausias.

Verslas nori aiškumo

Kasmet svarstant mokestinius pakeitimus svarbią vietą diskutuojant užima akcizų pakeitimai, kurie ankstesniais metais dar ir būdavo keičiami kartu su valstybės biudžeto projektu, taip apeinant reikalavimą mokesčius keisti bent prieš šešis mėnesius iki pakeitimo įsigaliojimo.

"Čia politikai kaip ir bando pagudrauti, – mano mokesčių teisės ekspertė. – Kiekvienas racionalus verslininkas į savo veiklą investuoja, perka įrangą, skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks, ar atsipirks, ar išvis įmanoma jo verslo plėtra. Jei tavo mokestinė našta per akcizą padidėja 65 proc., apie kokį ilgalaikį planavimą galima kalbėti? Net metams neįmanoma suplanuoti. Taip išbalansuojami verslo procesai. Kadangi šioje srityje atimama bet kokia galimybė verslininkams jaustis saugiems, užtikrintiems."

Jau kelintus metus iš eilės alkoholis Lietuvoje stiprėja ir daromės vis panašesni į spiritinių gėrimų šalis, tokias, kaip Rusija, kartu smarkiai toldami nuo Vakarų Europos.

"Žinoma, verslui labai norėtųsi labiau prognozuojamų mokesčių, ypač jeigu daroma reikšmingų korekcijų, – paklaustas, ar akcizų politika yra pakankamai prognozuojama, dienraščiui teigė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas. – Būtų labai teisinga valstybei turėti ilgalaikę alkoholio akcizų strategiją ir jos kelerių metų įgyvendinimo planą, kuris ne tik užtikrintų nuoseklų alkoholio vartojimo mažėjimą, bet ir gerintų vartojimo kultūrą, stipriuosius gėrimus keičiant silpnaisiais, bei atlieptų ir šalies ekonomikos iššūkius.

Pasak jo, neužtenka pasakyti, kad akcizo tikslas yra mažinti vartojimą – bendrąjį alkoholio vartojimą galima sumažinti ir drastiškai sumažinus silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimą – tai ir darė 2016-ųjų Seimas, daugiau nei padvigubindamas akcizus alui ir vynui.

"Tai buvo didelė klaida, – mano S.Galadauskas. – Jau kelintus metus iš eilės alkoholis Lietuvoje stiprėja ir daromės vis panašesni į spiritinių gėrimų šalis, tokias, kaip Rusija, kartu smarkiai toldami nuo Vakarų Europos."

Įpročius pakeitė

2016-aisiais Seime svarstytas pasiūlymas iki 2020 m. suvienodinti akcizus visoms alkoholinių gėrimų rūšims (18,18 euro už 1 laipsnį hektolitro grynojo alkoholio): akcizai alui padidinti 5,4 karto, vynui – 3,3 karto, o spirituotiems gėrimams – 35 proc.

"Ačiū Dievui ir didesnės Seimo narių dalies sveikam protui, nepavyko suvienodinti akcizų visoms alkoholinių gėrimų rūšims, nes tai būtų beprecedentė nesąmonė pasaulyje, – teigė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas. – Tačiau ir tai, kad silpniesiems gėrimams akcizas buvo pakeltas žymiai daugiau nei spiritiniams, pavadinčiau valdžios šūviais sau į abi kojas.

Pasaulio sveikatos organizacija alkoholio vartojimą matuoja grynojo alkoholio kiekį dalydama iš gyventojų skaičiaus. Kad Lietuvoje grynojo alkoholio suvartojimas sumažėtų vienu procentiniu punktu, užtenka sumažinti spiritinių gėrimų suvartojimą maždaug 2,5 proc., arba 15 proc. alaus. Tad 2016-ųjų sprendimas lėmė ne tik kur kas lėtesnį alkoholio vartojimo rodiklių gerėjimą, bet kartu sudavė smūgį visam alkoholinių gėrimų sektoriui, daugiausia darbo vietų ir pridėtinės vertės sukuriančiai pramonei – aludariams. Tai vadinu šūviu sau į antrąją koją."

Paklaustas, kokias galimybes tobulinti akcizų politiką galėtų svarstyti Vyriausybė, kas labiausiai tobulintina, S.Galadauskas sakė, kad aludariai nesitiki, jog akcizai kuriai nors alkoholinių gėrimų grupei, įskaitant ir alų, galėtų būti mažinami.

"Gerėjant pragyvenimo lygiui, o Lietuvoje jis tikrai gerėja, turi didėti ir akcizai, – mano jis. – Tačiau, didinant akcizus, neužtenka vienintelio prioriteto – mažinti vartojimą. Akcizai turi keisti vartojimo įpročius – skatinti rinktis silpnesnius gėrimus vietoj stipresnių ir palaikyti vietinę pramonę. Visas vynuogių vynas yra importuojamas ir sukuria labai mažą vertę šalies ūkiui. Daugiau kaip 90 proc. alaus pagaminama Lietuvoje – įdarbinant visą grandinę beveik visuose Lietuvos regionuose: pradedant grūdų augintojais, baigiant butelių ir etikečių gamintojais.

Deja, po, galime pavadinti, 2016-ųjų reformos alaus pardavimai žymiai krito ir tik pastaraisiais metais pradėjo šiek tiek atsigauti. Vyno realizacija jau 2019-aisiais augo net 18 proc., 2020-aisiais – dar 14 proc., o šių metų pirmasis ketvirtis vėl demonstruoja 14 proc. augimą – mes, aludariai, galime tik pavydėti. Tikimės, kad politikai taip pat atidžiai, kaip ir mes, nagrinėja mokesčių inspekcijos teikiamas kasmėnesines ataskaitas.

Turime daryti taip, kaip visas pasaulis daro, – diferencijuoti alkoholinių gėrimų akcizus pagal stiprumą, atkreipiant dėmesį į kategorijos nuopelnus šalies ekonomikai, pvz., prancūzai taiko nulinį akcizą vynui, o Vokietijoje ir Čekijoje – vieni mažiausių akcizų alui Europoje."

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Parlamentarė: viskas atvirkščiai

Kita akcizais apmokestinama sritis – tabako gaminių. Čia irgi susiduriama su panašiais iššūkiais. Skirtingų rūkalų akcizai kaskart didinami nevienodai: vieni – didesniu procentu, kiti – mažesniu. Pavyzdžiui, šiemet kovo 1 d. populiariausiam produktui, kuris sukelia daugiausia problemų, – cigaretėms, akcizas padidintas tik 5,6 proc., cigarilėms, rūkomomajam tabakui ir neapdorotam tabakui – 14,6 proc., o pernai tuo metu kaitinamajam tabakui – net 65 proc. iš karto.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė gydytoja Jurgita Sejonienė, paklausta, ar toks apmokestinimas logiškai pagrįstas, dienraščiui atsakė neabejojanti, kad akcizai turi būti dideli tiek alkoholiui, tiek tabako gaminiams. Bet.

Turėtų būti atvirkščiai: didžiausi akcizai – kenksmingiausiems produktams, kiek mažesni – ne tokiems kenksmingiems.

"Turėtų būti atvirkščiai: didžiausi akcizai – kenksmingiausiems produktams, kiek mažesni – ne tokiems kenksmingiems. Visi rūkalai, be abejo, kenksmingi, išties jokių nereikėtų rinktis, – sakė J.Sejonienė. – Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad nikotiną vartoti be tabako deginimo – alternatyva tradicinėms cigaretėms. – Bent jau mažiau kenksminga aplinkiniams. Todėl, manau, alternatyvas protingiau skatinti nei tradicinį rūkomąjį tabaką, cigaretes.

Nesvarbu, kad esu Sveikatos reikalų komiteto narė, vis tiek galvoju, kad reikėtų siūlyti keisti akcizų politiką, jog žmonėms prieinamesni būtų mažiau kenksmingi produktai. Kenksmingiausi turi būti brangiausi, potencialiai mažiau – truputį pigesni. Reikia sudaryti sąlygas alternatyvai. O ką žmogus rinksis, jei vis dėlto jis nori vartoti, tebūnie jo reikalas. Neproporcingai padidinus akcizus rezultatas pastebimai sumažinti vartojimą nepasiektas, nes pasirinktos netinkamos priemonės. Nesėkmės, matyt, ir reikėjo laukti."

Akcizų paskirtis – ne tik papildyti biudžetą, bet ir finansiškai sumažinti kenksmingų (kenksmingiausių) produktų prieinamumą. Ar pasiekiami politikų deklaruojami tikslai?

"Ir pagal rūkalų akcizų surinkimą matyti, kad valstybės tikslas šioje srityje nepasiektas, – teigė parlamentarė. – Kaip galima jį pasiekti, kaip galima paskatinti mažiau rūkyti ar rinktis alternatyvas, jei apmokestinimas yra atvirkščiai proporcingas. Kaip tų tikslų siekiame, taip ir "pasiekiame". Neteisingais būdais."

Kaip įveikti priklausomybę?

Rūkymas – viena didžiausių žmogaus priklausomybių. Savarankiškai atsikratyti šio žalingo įpročio pavyksta tik labai menkai daliai rūkalių. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė priminė, kad praėjusių metų Statistikos departamento atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenys rodo, kad net 73 proc. rūkalių teigė mėginę mesti rūkyti: 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo rūkyti. Tyrimai rodo, kad tik 1–5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus.

Gydytojos V.Pukelevičienės teigimu, pastaruoju metu vertinamas ir rūkalų pakeitimas mažiau žalinga jų rūšimi. Anksčiau buvo eskaluojama, kad elektroninės cigaretės labai žalingos. Ji sako, kad vis dėlto yra atlikta tyrimų, kad, lyginant su įprastomis cigaretėmis, tiek elektroninių cigarečių, tiek kaitinamojo tabako žala organizmui yra daug mažesnė nei tradicinių cigarečių.

"Bet koks tabakas yra kenksmingas, – kalbėjo gydytoja psichiatrė. – Ir tradicinės cigaretės, ir elektroninės, ir kaitinamasis tabakas kenkia. Tačiau nikotino vartojimas rūkant tradicines cigaretes yra pats pavojingiausias sveikatai. Cigaretės degimo metu išsiskiria šimtus nuodingų cheminių junginių, sukeliančių vėžį ir kitas ligas. Tyrimai rodo, kad nikotino vartojimas be tabako deginimo žymiai saugesnis nei įprastos cigaretės. Jei žmogus bando mesti rūkyti, iki tol, kol pavyks tai padaryti, geriau rinktis mažiausiai kenksmingą būdą."

Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius dienraščiui sakė, kad rūkalius kartais siunčia pagalbos ir pas psichologus, psichoterapeutus. Tai efektyviau. Be to, yra kompensuojamųjų vaistų, kurie gali padėti įveikti abstinenciją – nikotino badą.

"Pagaliau yra kaitinamasis tabakas, kuris, jei žmogui nesiseka mesti rūkyti, vis dėlto geriau nei tradicinės cigaretės, – pasakojo profesorius. – Kaitinamajame tabake yra nikotino, bet, galima sakyti, nėra plaučių vėžį arba lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) galinčių sukelti dervų. Kaitinamasis tabakas taip pat neturėtų būti reklamuojamas, nes rūkymas yra blogis, bet bent jau gamintojai teigia ir mokslinių straipsnių teko skaityti, kad, palyginti su tradicinėmis cigaretėmis, šiame tabake yra gal 1 proc. dervų. O nikotino ir ten, ir ten yra."

NTAKD neturi nuomonės

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta, kad bus parengta ir patvirtinta Nacionalinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo darbotvarkė, tačiau bijoma net diskutuoti apie tai, kad priklausomi nuo rūkymo žmonės galėtų turėti mažiau kenksmingą nei cigaretės pasirinkimą. Kodėl mūsų valdžios institucijos nepasikviečia amerikiečių mokslininkų, kurie atliko nuodugnius tyrimus, susipažinti su jų medžiaga, išvadomis ir tai pritaikyti Lietuvoje?

Dienraštis pateikė keletą klausimų Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentui (NTAKD), taip pat ir jo direktoriui prof. dr. Renaldui Čiužui, kokį poveikį visuomenės neigiamiems įpročiams daro valstybės akcizų politika.

Neprisistatę NTAKD komunikacijos atstovai pasiūlė pasidomėti šiemet Lietuvos sveikatos mokslo universiteto mokslininkų paskelbtu tyrimu "Neapskaityto tabako gaminių problemos vertinimo galimybės Lietuvoje". Jis visuomenei pristatytas sausio 22 d. Deja, jame atsakymų į aktualius visuomenei klausimus nepavyko rasti.

Užtat konstatuota, kad rūkalų branginimas yra pagrįstas: "Pradėjus nagrinėti tabako gaminių kainas, norisi akcentuoti, kad tabako gaminių apmokestinimas yra pagrįstai laikomas veiksmingiausia rūkymo ir jo sukeliamos žalos mažinimo priemone. (…) Europoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad ryšio tarp augančios tabako gaminių kainos ir augančios neteisėtos prekybos nėra, o didinant akcizo mokestį sumažėja ir kontrabandos mastai."

Deja, faktai paneigia LSMU mokslininkų išvadas. 2020-ieji apskritai buvo rekordiniai, nors dalį metų gyvenome karantino ir judėjimo apribojimų sąlygomis. O ir pirmąjį 2021 m. ketvirtį Lietuvoje sulaikyta 3,4 mln. (pernai per tą laiką – net 5,875 mln.) pakelių kontrabandinių cigarečių, jų vertė siekia 11,8 mln. eurų, taip pat 46,6 tonos tabako, gegužės 30 d. pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba. Belieka pridurti, kad antrąjį ketvirtį statistika irgi nebus kukli – jau balandžio 1-osios naktį pareigūnai sulaikė kontrabandininkus su 1,05 mln. pakelių nelegalių cigarečių (jų vertė – 3,487 mln. eurų).

Pasak Finansų ministerijos, šiemet sausio–kovo mėnesiais už visas akcizines prekes gauta 343,1 mln. eurų – 23 mln. eurų (6,3 proc.) mažiau nei pernai tuo metu. Mažesnes akcizų pajamas lėmė sumažėję ne tik degalų (kai buvo judėjimo apribojimai), bet ir cigarečių pardavimai didmeninėje rinkoje. Sunku patikėti, kad rūkalų suvartojimas sumažėjo, jei kontrabandos mastai išlieka labai dideli.


Rūkymo skaičiai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje rūkančių žmonių dalis yra didžiausia planetoje – rūko 28 proc. gyventojų, tarp jų – ir nepilnamečiai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. penkiolikos metų ir vyresniam gyventojui teko 1 145 suvartojamos cigaretės per metus, ir skaičiai tik auga.

Gėrimo skaičiai

Pakeitus mokesčius, suvartojamo alkoholio skaičiai pagal rūšis pasikeitė radikaliai. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų, akcizo įplaukos iš spiritinių gėrimų pernai padidėjo 16,6 proc., iki 246,702 mln. eurų, vyno – 12,1 proc., iki 45,036 mln. eurų, alaus – 3,1 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

:)))

:))) portretas
Ach, koks svaigus tas noras VALDYTI. Va būti atsakingiems už ilgalaikę sąmoningumo ugdymo strategiją - per sudėtinga, todėl rinktasis kolūkietiškas stilius - drausti, bausti - nes taip - paprasčiau, o ir jausmas geras apima, kai ne tave, o tu, aplinkinius su botagu gainioji, tikru Ponu jautiesi...Bet, žinia bloga - kasmet tauta protingėja, o protingi žmonės nori atsakyti patys už save, ir tas poreikis tik augs. Bebrai upę tik laikinai gali pristabdyti, tad - kantrybės, ir viskas bus gerai.

Juozas

Juozas portretas
Kokia valdžia toks ir požūris niekas nesvarbu kad ir lietuva pražus

Ramis

Ramis portretas
Melas kad kramtomas tabakas nekenkia . Žinau Švedijoje kai kurie kramto ir rūko tai dviguba žala
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių