„Šiaurės šalys, tarp jų ir Baltijos šalys, bus šalys, kurios turės elektros energijos perteklių, taip pat ir Ispanija. Prancūzija taip pat turės perteklių dėl branduolinės energetikos. Visa Centinė Europa per artimiausius dešimtmečius bus didžiuliame deficite ir bus elektros energijos neto pirkėjai“, – trečiadienį susitikime su opozicinių „valstiečių“ frakcija Seime teigė D. Kreivys.

„Šiaurės šalims tai duoda didžiulę galimybę tapti energijos išteklių eksportuotojais. Jeigu mes tvarkingai vykdome savo energetikos strategiją, mes tampame elektros energetikos išteklių eksportuotojai. Lietuva iš didžiulio vartotojo per ateinančius dešimtmečius taps elektros energijos eksportuotoju“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, Šiaurės ir Baltijos jūros ateityje Europai pateiks iki 50 proc. visos elektros, tuo metu 2040–2050 metais 20–30 proc. Lietuvos ekonomikos sudarys energetikos produktų eksportas.

„Litgrid“ duomenimis, pernai šalyje suvartota 11,2 teravatvalandės (TWh) elektros – 5,4 proc. mažiau nei 2021 metais. Tuo metu elektros gamyba pernai siekė 4,25 TWh – 9,4 proc. mažiau nei užpernai. 

Pasak D. Kreivio, siekiama, kad nuo 2030 metų Lietuva pasigamintų tiek pat elektros, kiek suvartoja.

D. Kreivys: „Ignitis grupės“ pelnas yra nauda ir valstybei, ir įmonei

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“ pelnas, uždirbamas iš nereguliuojamų veiklų Lietuvoje ir užsienyje, teikia naudą tiek valstybei, tiek įmonei, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, iš pelno mokami dividendai papildo valstybės biudžetą.

„Ignitis“ veikia rinkos sąlygomis. Ten, kur dirba, reguliuojamoje veikloje, milijoninio pelno nėra (...) Visas pelnas, kurį „Ignitis“ uždirba, yra iš nereguliuojamų veiklų, į kurias investuojama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tas pelnas, kurį „Ignitis“ uždirba iš nereguliuojamų veiklų, yra nauda tiek valstybei, tiek įmonei“, – trečiadienį susitikime su opozicinių „valstiečių“ frakcija Seime teigė D. Kreivys.

Tai jis sakė atsakydamas į parlamentarės Ligitos Girskienės klausimą, ar visuomenės poreikiams įsteigta valstybinė įmonė turi generuoti milijoninius pelnus. 

„(„Ignitis grupė“ – BNS) pardavusi dalį akcijų, išleidusi papildomą akcijų emisiją, pritraukė papildomo kapitalo, kuris yra investuojamas, duoda grąžą, iš tos grąžos uždirbami pinigai yra sumokami dividendais į biudžetą, iš to biudžeto yra tenkinami visuomeniniai poreikiai“, – teigė energetikos ministras. 

Vien už 2022 metus grupė išmokės 90,3 mln. eurų dividendų, iš kurių 67,7 mln. eurų atiteks valstybės biudžetui.

Pasak D. Kreivio, valstybė neplanuoja išpirkti smulkiesiems akcininkams priklausančios grupės akcijų dalies.

„Igničio“ akcijų valstybė neplanuoja išpirkti. Įmonė veikia komercinėje rinkoje pakankamai efektyviai. Tai rodo jų pelningumas tiek tarptautinėse rinkose, Lenkijoje ir kitur. Investicijos, kurias daro Lietuvoje, – ar tai būtų Kruonio išplėtimas, ar baigiama šiluminė elektrinė (Vilniaus kogeneracinė jėgainė – BNS) – nėra prasti projektai“, – sakė D. Kreivys.

„Žiūrint į gerąją tarptautinę praktiką, kaip yra valdomos tokios įmonės (...) ypatingai Skandinavijos šalys, visos įmonės yra kotiruojamos biržose ir ta dalis, kur „Igničio“ yra biržoje, nėra didelė ir šiandien Vyriausybei turbūt nereikėtų kištis į šituos dalykus“, – kalbėjo ministras.

„Ignitis grupė“ pernai uždirbo 293,4 mln. eurų grynojo pelno, arba 83,1 proc. daugiau nei užpernai, kai jis siekė 160,2 mln. eurų. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė siekė 469,3 mln. eurų – 41,1 proc. daugiau.

Grupė skelbė, jog pernai buvo nuostolingas elektros tiekimas gyventojams, nes jos kainos buvo keliamos mažiau negu jos augo didmeninėje rinkoje – koreguotas EBITDA nuostolis siekė 23,2 mln. eurų.

„Ignitis grupės“ viešam akcijų siūlymas (IPO) buvo surengtas 2020 metų spalį. Jo metu investuotojams pasiūlyta įsigyti 20 mln. vienetų akcijų, kurios sudarė 26,9 proc. viso bendrovės kapitalo. 

Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, smulkieji akcininkai – 25,01 proc.