- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžios atstovai skeptiškai vertina darbdavių siūlymą pusei metų stabdyti dalį Darbo kodekso nuostatų. Teigiama, kad koronaviruso krizės metu valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, tuo metu dauguma darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.
„Bet kuriuo atveju, be Trišalės tarybos niekas sprendimų nepriiminės. Ten po vieną balsą turi verslas, valstybė ir profesinės sąjungos, o iš kol kas vykstančių diskusijų, manau, akivaizdžiai matosi, jog valstybė ir profesinės sąjungos Darbo kodekso kai kurių straipsnių įšaldymui nepritars“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.
Tuo metu Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas teigia tikintis, kad bent jau daliai verslo pateiktų siūlymų galėtų būti pritarta. Jis taip pat pabrėžia, kad prašoma stabdyti ne viso Darbo kodekso, o tik dalies jo nuostatų galiojimą ir tik šešiems mėnesiams.
R. Šalaševičiūtė: diskutuoti galima dėl dviejų pasiūlymų
Pasak R. Šalaševičiūtės, komiteto nariai darbdavių pasiūlymus ketina aptarti kitos savaitės pradžioje.
„Pirmadienį ir antradienį esame suplanavę komiteto posėdžius, kuriuose turime aptarti įstatymų projektus, kuriuos antradienį ketinama svarstyti Seime ir kurie tikrai labai pagelbės verslui, todėl komiteto narius ketinama supažindinti ir su darbdavių pasiūlymais, kad būtų galima suformuoti bendrą komiteto nuomonę“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.
Pasak jos, diskutuoti galima dėl siūlymo leisti darbdaviui keisti darbo sutartyje numatytas darbuotojo funkcijas, paliekant jam numatytą darbo užmokestį, taip pat dėl siūlymo sumažinti apribojimus terminuotoms darbo sutartims.
„Leidimas lanksčiau keisti darbuotojo darbo pobūdį toje pačioje įmonėje galbūt leistų išvengti prastovų įforminimo kai kuriems darbuotojams, kas kainuoja ir valstybei. Juo labiau, antradienį Seime svarstysime įstatymų projektus, kuriais visiems darbdaviams numatoma subsidijuoto iki 90 proc. prastovoje esančių darbuotojų užmokesčio, o jei darbdavys sutiktų prisidėti 30 proc., valstybės kompensuojama maksimali suma didėtų nuo 607 iki 900 eurų“, – aiškino parlamentarė.
Anot jos, terminuotų darbo sutarčių apribojimų sumažinimas leistų sumažinti neapmokamose atostogose esančių darbuotojų skaičių, kurių dabar yra apie 16 tūkstančių.
R. Šalaševičiūtės teigimu, dauguma kitų darbdavių pasiūlymų nepriimtini, be to, dalis jų pažeistų ir Europos Sąjungos teisę.
„Visoje Europos Sąjungoje yra tokia pati krizė, kaip pas mus, kyla problemų dėl darbo teisinių santykių, tačiau kol kas tarptautiniai teisės aktai nėra pakeisti, jie galioja“, – tvirtino R. Šalaševičiūtė.
Pasak jos, kritikos neatlaiko darbdavių siūlymas iki 12 valandų ilginti darbo dieną, už papildomą laiką nemokant viršvalandžių.
„Tai jau yra toks verslo matymas, kad tu, žmogau, privalai dirbti, nesvarbu, ar tu esi pavargęs ar ne, o mes tau nemokėsime to, ką įstatymas numato. Kritiškai vertinu ir siūlymą mažinti išeitines pašalpas arba jų mokėjimą finansuoti iš Ilgalaikių darbo išmokų fondo. (...) Krizinėje situacijoje šio fondo lėšų prireiks kitoms reikmėms“, – teigė parlamentarė.
D. Arlauskas: daliai pasiūlymų galėtų būti pritarta
Pasak D. Arlausko, oficialaus Vyriausybės atsakymo darbdaviai kol kas nėra gavę, todėl tikisi, kad bent daliai pasiūlymų gali būti pritarta.
„Reikalas nėra visiškai beviltiškas. Mes manome, kad neigiamą pirminę reakciją sukėlė tai, kad dalis pasiūlymus komentuojančių žmonių neskaitė mūsų pasiūlymų ir nesuvokia, kad įšaldymas būtų tik laikinas ir galiotų ne visam Darbo kodeksui, o tik daliai jo nuostatų“, – BNS sakė D. Arlauskas.
Pasak jo, darbdaviams oponuojančios profesinės sąjungos siekia pritraukti daugiau narių, o jų siūlymas viską spręsti per kolektyvines darbo sutartis iš esmės yra neįgyvendinamas.
„Mes 30 metų bandome pasirašyti bent vieną šakinę kolektyvinę darbo sutartį, tačiau niekaip nesigauna. Mes esame visiškai kitoje kultūrinėje aplinkoje nei Skandinavija, kur beveik visi darbuotojai priklauso profsąjungoms, o darbdaviai – verslo organizacijoms. Jaunimas dabar neretai iš viso nesupranta kas yra tos darbo sutartys ir nori dirbti nuotoliniu ar kitais būdais“, – tvirtino D. Arlauskas.
„Todėl siūlymas viską spręsti per kolektyvines sutartis yra visiškai nerealus, reikia ieškoti kitų mechanizmų“, – pridūrė jis.
Ministerija: didžioji dalis pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, didžioji dalis darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį, todėl nėra priimtini.
„Valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, todėl yra pasirengusi subsidijuoti per prastovas mokamą darbo užmokestį, o šiuo atveju prašoma galimybių palengvinti darbuotojų atleidimą – sutrumpinti įspėjimo terminus, atsisakyti išeitinių išmokų arba jas mokėti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, – komentare BNS nurodė ministerija.
Anot jos, jeigu dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys negali duoti darbuotojui darbo, nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu ir darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo, tuomet galima skelbti prastovą, per kurią mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas.
Valstybė subsidijuos 90 proc. arba 70 proc. darbo užmokesčio – lubos sieks atitinkamai 607 ir 910,5 euro. Ministerijos teigimu, jeigu darbdavys pasirinks 90 proc. subsidiją mokėdamas minimalų darbo užmokestį, jo indėlis sudarys vos 61 eurą.
„Darbdavių organizacijos taip pat norėtų pailginti darbo dienos trukmę iki 12 valandų, o vidutinę darbo savaitės trukmę – iki 48 valandų nemokėdamos už viršvalandžius ar papildomą darbą. Šiuo sudėtingu laikotarpiu kaip tik didesnis dėmesys turi būti skiriamas darbuotojų sveikatai, o tai neatsiejama nuo pakankamo poilsio“, – pabrėžė ministerija.
Anot ministerijos, jau dabar terminuotas sutartis sudarius vietoj nesančių darbuotojų, joms netaikomas Darbo kodekso apribojimas, kad tokių sutarčių nuolatiniam darbui gali būti iki 20 proc. visų sutarčių.
Be to, ir dabar darbdaviai gali vienašališkai išleisti kasmetinių atostogų, jei darbuotojai turi sukaupę jų už daugiau nei vienerius metus.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad aukštesnio nei darbdavio lygio kolektyvine sutartimi galima nukrypti nuo Darbo kodekso reguliavimo, tiesa, su išimtimis dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbo sutarties sudarymo ar pasibaigimo, minimalaus darbo užmokesčio, darbuotojų saugos, sveikatos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo bei kitais pagrindais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...