Vairuotojų iš užsienio pritrūko, o žemės ūkis svetimšalių nedomina

Dar nepanaudota iš viso liko 12 863. Kodėl vienos baigėsi dar nė rudeniui neprasidėjus, o kitos ne tokios populiarios? Pasak Užimtumo tarnybos (UŽT), skirtingai nuo 2021 m., paslaugų srities kvotą imta taikyti ne tik tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, bet ir informacinių technologijų (IT) specialistams, troleibusų vairuotojams, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojams.

Išnaudojus kvotą, galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau taikoma bendra „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatyme nustatyta tvarka, t.y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.

Sunkesnės procedūros

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydama sprendimus gilėjančiai vairuotojų trūkumo problemai spręsti.

LPK skaičiavimu, rugpjūčio pabaigoje pasibaigus kvotoms lengviau įdarbinti užsieniečius, Lietuvos transporto sektorius dar galėtų įdarbinti iki 15 tūkst. vairuotojų.

„Verslas dėl to susidurs su papildomomis išlaidomis. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos rinkliava yra 121 euras, vadinasi, vien tiesioginiai kaštai sektoriuje išaugs daugiau nei 1,8 mln. eurų. Įdarbinimo procedūrai pailgėjus dviem savaitėmis, dokumentų laukiantys vairuotojai per šį laiką nesukurs kelių milijonų eurų eksporto pajamų“, – į tai, kad sunkesnės įdarbinimo procedūros tampa dar vienu barjeru verslui, pranešime spaudai atkreipė dėmesį LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Pernelyg greitas kvotos išnaudojimas, viena vertus, rodo, kad skirtas nepakankamas kvotos dydis, kita vertus – kad dabartinė panaudotų kvotos vienetų skaičiavimo metodika yra tikslintina.

LPK siūlo paslaugų sektoriui 2022 m. skirtą kvotą padidinti 5 tūkst. vienetų. Šių metų pradžioje, įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimams dėl reguliaraus vairuotojų ir vilkikų grąžinimo, įmonės, siekdamos išlaikyti vežimų apimtis, susidūrė su bent 1,5 karto didesniu vairuotojų poreikiu. Be to, Rusijai pradėjus karą su Ukraina, iš Lietuvos įmonių pasitraukė apie 12 tūkst. vairuotojų ukrainiečių. Vairuotojų trūkumas jau daro neigiamą poveikį krovininio kelių transporto sektoriaus rezultatams: per pirmąjį 2022 m. pusmetį sektoriaus apyvarta tonkilometriais krito 9,3 proc.

Paskutinį kartą apyvartos sumažėjimas pirmąjį pusmetį fiksuotas tik 2015 m., po Rusijos embargo. Kvotos padidinimas 5 tūkst. vienetų dar 2022 m. būtų reikšminga valstybės paskata verslui, siekiančiam kompensuoti praradimus ir užtikrinti ankstesnes vežimų apimtis.

Darbuotojus reikia paruošti

Pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį dar nereiškia faktinio jo darbo pradžios įmonėje. Tarptautinio transporto sektoriaus specifika lemia tai, kad, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, įmonės vykdo nuo vienos iki trijų savaičių trunkančius mokymus. Pasitaiko atvejų, kai gebėjimų patikrinimo metu paaiškėja, kad atvykę užsieniečiai negalės tapti tarptautinio transporto vairuotojais ir atsisako tęsti darbo santykius (arba tai nutinka darbdavio iniciatyva). 2021 m. tokie asmenys sudarė apie 15 proc. visų į Lietuvos įmones atvykusių užsieniečių. Dėl to siūloma kvotos vienetą laikyti panaudotu tik vairuotojui pradėjus vykdyti funkcijas įmonėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu kvotos dydis yra nustatytas ne atvykstančių asmenų, bet išduotų leidimų laikinai gyventi ir vizų skaičiui. Vienas asmuo daugiau nei vieną kvotos vienetą panaudos, pavyzdžiui, per vienus metus gavęs kelis leidimus laikinai gyventi ir dirbdamas pas skirtingus darbdavius.

LPK siūlo kvotos sistema leisti naudotis tik licencijuotoms įmonėms. Šiuo metu ši sistema gali būti prieinama ir krovinių vežimo veiklos nevykdančioms įmonėms.

12 863 – tiek dar nepanaudota užsieniečių įdarbinimo supaprastinta tvarka kvotų.

Numatė kitą tvarką

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pernai trūkstamų profesijų kvotos dydį užsieniečiams siūlo nustatyti atsižvelgiant į realiai įdarbintų asmenų skaičių ir išnaudotas kvotas.

Jeigu ekonominėje veikloje išnaudota daugiau nei 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, ateinantiems kalendoriniams metams siūloma nustatyti tokį patį kvotos dydį. Jeigu išnaudota iki 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, būtų nustatomas 50 proc. mažesnis kvotos dydis, nei buvo patvirtintas einamaisiais metais.

Išnaudojus visą kvotą, ateinantiems kalendoriniams metams kvotos dydis būtų nustatomas atsižvelgus į sudarytų darbo sutarčių su užsieniečiais iš trečiųjų šalių skaičių.

2021 m. domino tik vizos

Beje, 2021-aisiais buvo leista įvežti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą – 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statyboje, 2 000 – žemės ūkyje.

Deja, kvotų limitas per keletą mėnesių buvo išnaudotas. Kiek atvykėlių išties įdarbinta mūsų šalyje, nežinoma. „Sodros“ duomenimis, pernai per dešimt mėnesių buvo įdarbinta kiek daugiau nei 23 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių. Transporto įmonėse įsidarbino 13 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, statybų sektoriuje – maždaug 5 tūkst., likusieji – kituose sektoriuose.

UŽT, besibaigiant 2021 m., pripažino išdavusi rekordinius skaičius leidimų dirbti užsienio piliečiams, tačiau įvairiems sektoriams jų vis tiek trūko. Atskleista tendencija, kad dalis užsieniečių nepasiliko dirbti Lietuvoje arba net nepradėjo dirbti pagal išduotus leidimus. Paaiškėjo, kad kvota realybėje reiškė ne žmogaus įdarbinimą, bet supaprastintą jo atsivežimo į Lietuvą procedūrą. Atvykę žmonės nebūtinai įsidarbina Lietuvoje ir iki šiol.

Lengvesnis įdarbinimas

Nuo šių metų rugpjūčio Lietuvoje pasikeitė užsieniečių įdarbinimo taisyklės – sumažėjo reikalavimų legaliai juos įdarbinti. Naujovių yra ir darbdaviams, ir įsidarbinti norintiems užsieniečiams.

Prieglobsčio prašytojams ir neteisėtai atvykusiems užsieniečiams, kurie neleistinai kirto Lietuvos sieną iš Baltarusijos ekstremalios situacijos metu, leista įsidarbinti ar imtis savarankiškos veiklos tik praėjus dvylikai mėnesių nuo jų registravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). Šie asmenys privalės gauti UŽT leidimą.

Nuo šiol su visais užsieniečiais galima sudaryti laikinojo darbo sutartį, taip pat – darbo keliems darbdaviams sutartis.

Užsieniečiai, kurie Lietuvoje bus baigę studijas ar formaliojo profesinio mokymo programą, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galės kreiptis per dešimt metų, o ne per dvejus, kaip iki šiol, nuo mokslų baigimo.

Jeigu užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga ir jis ketina kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nes čia susirado darbą, jam nebereikia gauti UŽT sprendimo dėl darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Ši lengvata taikoma, jei užsienietis dėl tokio leidimo kreipiasi pirmą kartą po laikinosios apsaugos suteikimo arba leidimas gyventi keičiamas, o užsieniečio darbdavys nepasikeitė.

Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai ir asmenys be pilietybės, gyvenę Ukrainoje, bet pasitraukę iš jos dėl Rusijos karinių veiksmų, UŽT leidimo gauti nebeprivalo. Ši lengvata galioja, jeigu užsienietis kreipiasi dėl leidimo gyventi darbo pagrindu ir darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu.

Panaikintas apribojimas dėl darbo valandų studentams – jiems leista dirbti nuo pat pirmo kurso.

Seimas taip pat atskyrė nacionalinių vizų ir leidimų gyventi išdavimo darbo pagrindu tvarkas: dėl darbo vizos užsienietis galės kreiptis tik užsienyje į Lietuvos diplomatinę atstovybę, o dėl leidimo gyventi darbo pagrindu, kaip ir anksčiau, – mūsų šalyje.