- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atliekų deginimas ir jų deponavimas sąvartynuose jau yra atgyvena, Eltai sakė parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Virginija Vingrienė. Pasak jos, Lietuva jau yra pasiruošusi eiti žiedinės ekonomikos keliu.
Pastaroji, kaip teigia mokslininkai, siekia sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, yra paremta pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu ir pan.
Apie alternatyvų atliekų panaudojimą pirmadienį bus kalbama parlamentarės organizuojamoje diskusijoje.
„Mes norėsime parodyti (...), kad dabar jau yra galimybių pagaminti, perdirbti iš atliekų ir kad žaliavos poreikis tų gaminių gamybai jau šiandien yra. Tai yra toks ėjimas žiedinės ekonomikos keliu, jam esame pasiruošę. Yra idėjų ir verslo subjektų, kurie norėtų investuoti, perdirbti, gaminti biokurą iš komunalinių atliekų ir šaligatvių trinkeles galbūt iš degintinų atliekų“, – Eltai kalbėjo V. Vingrienė.
Jos manymu, gali būti, kad galimybės deginti atliekas ateityje apskritai nebeliks.
„Kaip tik Europos Parlamentas (EP) pritarė plastiko direktyvai – maišeliai turės būti apmokestinti, ausų krapštukams, balionų laikikliams nebus galima naudoti plastiko, o tai yra pagrindinė labiausiai kaloringa atlieka deginimui“, – akcentavo Seimo narė.
Yra idėjų ir verslo subjektų, kurie norėtų investuoti, perdirbti, gaminti biokurą iš komunalinių atliekų ir šaligatvių trinkeles galbūt iš degintinų atliekų.
Pasak jos, į diskusiją kviečiami ir mokslininkai, kurie kalbės ne tik apie tai, kaip panaudoti atliekas, bet kaip apskritai jų vengti – pradedant nuo ekologinio dizaino, koncentruojantis į produkto ilgaamžiškumą, atnaujinimą, kokybės pagerinimą ir galiausiai – antrinį panaudojimą. Parlamentarės teigimu, tai – pagrindinės žiedinės ekonomikos kryptys, kuriomis turėtume eiti.
Tuo tarpu atliekų deponavimas sąvartynuose ir deginimas turėtų būti mažinamas dar ambicingiau, nei yra nustatyta dabar, sako V. Vingrienė.
„Mes ir dabar kalbame, kad sąvartynuose tikrai minimaliai turėtų būti šalinama, galbūt einama 0 proc. link, nors yra 10 proc. riba nustatyta po 2030 metų, bet išsikelkime sau kaip galima aukštesnius tikslus. (Atliekų. – ELTA) deginimas – ne daugiau kaip 20 proc., bet gal mes išsikelkime sau tikslus iki 2030 metų apskritai neturėti ką deginti, nes viskas bus panaudota, perdirbta ir viskas įsijungs į tą uždarą žiedinį ciklą“, – pažymėjo parlamentarė.
Jos teigimu, gali paaiškėti, kad atliekų perdirbimas yra naudingesnis ir užtikrintų didesnes pajamas bei verslų kūrimąsi geriau nei ėjimas „lengviausiu keliu, t. y. neinvestuojant į pirminį rūšiavimą ir gyventojų ekologinio sąmoningumo ugdymą“.
Diskusijoje Seime dalyvaus Aplinkos ministerijos atstovai, Savivaldybių asociacijos nariai, regioninių atliekų tvarkymo centrai, atliekų perdirbimo įmonių atstovai ir pan.
ELTA primena, kad Seimas praėjusį ketvirtadienį, atmesdamas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad deginimo įrenginiai, kuriuose kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, negali stovėti arčiau nei per 20 kilometrų nuo gyvenamųjų namų.
Už tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys. Prieš - už tai, kad reikėtų palaikyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, – balsavo 36 parlamentarai. Susilaikė 6 Seimo nariai.
Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė anksčiau Seimo posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti įstatymo pataisos dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.
Pasak šalies vadovės patarėjos, Seimo priimtomis pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės mūsų šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
Prezidentė siūlė naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.
Tuo metu EP praėjusią savaitę pritarė siūlymui, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, turėtų būti uždrausti ES nuo 2021-ųjų.
EP pritarė tam, kad į Europos Komisijos pasiūlytą vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą būtų papildomai įtraukti okso-degraduojančių plastikų gaminiai, taip pat greito maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...