„Aš puikiai prisimenu (...) mūsų pokalbį (su S. Jakeliūnu. – ELTA) 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą. Taip pat jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie LB kolektyvo. Jei ne, tai jis turi pasiūlymą su „Snoru“ susijusiais asmenimis, parašytų knygą ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Mano atsakymas buvo paprastas: pone Stasy, pamirškime šį pokalbį, jūs vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks elgesys yra neetiškas“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Pasak LB valdybos pirmininko, po pokalbio jis paprašė, kad S. Jakeliūnas jį ištrintų iš adresatų sąrašo, o tai, anot V. Vasiliausko, parodo, kodėl tarpusavio santykiai tarp jų yra atšalę.

„Aš nuoširdžiai buvau šoke – kaip galima taip šnekėti. Po to mes dar susirašinėdavome ir 2014 m. pabaigoje, kai buvo kilęs „Swedbank“ palūkanų skandalas, mes ten susirašinėjome, apsikeitėme elektroninėmis žinutėmis. Paprašiau, kad jis mane išbrauktų iš adresatų sąrašo, nes nenoriu nieko bendro su juo turėti“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

„Man labai nepatinka tai, kas dabar vyksta. Ponas Jakeliūnas pirmiausiai pats pradėjo viešinti tai, ką nežinau kokiais būdais gavo. Kad mes turime reaguoti, tai be jokios abejones, mes labai rimtai pagalvosime apie susirašinėjimo su Jakeliūnu paviešinimą, juolab ne mes pradėjome šį žaidimą“, – žurnalistams prieš pasitarimą Vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, susirašinėjimuose yra spaudimo Lietuvos centriniam bankui apraiškų.

V. Vasiliauskas Eltai teigė, kad klausimų dėl krizės tyrimo sulaukė ir Europos centrinio banko koridoriuose.

Ne mes pradėjome šį žaidimą.

„Be abejo, klausimų sulaukiau, nes situacija visose euro zonos valstybėse yra stebima, ir banko nepriklausomumo klausimas, bandymai paveikti banko nepriklausomumą, bandymai įtraukti banką į politinius procesus yra po didinamuoju stiklu“, – Eltai teigė V. Vasiliauskas.

Šie klausimai, pasak jo, greičiausiai bus plačiau aptarti birželio mėnesį.

„Kaip aš suprantu, dabar yra tokia stebėjimo stadija. Mes turėsime betarpiškai tai aptarti birželio mėnesį, kada bus išvažiuojamasis valdančiosios tarybos posėdis Vilniuje“, – sakė V. Vasiliauskas.

V. Vasiliauskas, komentuodamas S. Jakeliūno išsakytą poziciją dėl galimybės kompensuoti žmonėms jų sumokėtas per dideles palūkanas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio mintį, kad žmonės, kurie mokėjo arba vis dar moka palūkanų galimas permokas, kreiptųsi į teismą, teigė, kad tai daryti – kiekvieno žmogaus teisė.

„Kiekvieno kliento teisė kreiptis (į teismą. – ELTA), ne man vertinti, ar tai realu, ar ne. Kad palūkanos padidėjo, tai faktas – mes tą nustatėme, kad padidėjo palūkanos ne tik už paskolas, bet ir indėlius. Dviejų pusių gatvės eismas, bet ne mums spręsti.

Jeigu žmogus galvoja, kad jis permokėjo nepagrįstai, tai tokia praktika egzistuoja, galima kreiptis ir prašyti žalos atlyginimo. Čia privataus subjekto reikalas“, – žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

S. Jakeliūnas nesijaudina

S. Jakeliūnas Eltai teigė, kad susirašinėjimuose su Lietuvos banku, jokios informacijos, dėl kurios nerimautų, nėra.

„Ne, nėra (dėl ko nerimauti. – ELTA). Rašiau jiems (...), apie „Revolutą“ taip pat, bet kad būtų kažko pikantiško, nėra. Interpretuoti galima įvairiai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, praeitą savaitę S. Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją, kurioje perskaitė V. Vasiliausko laišką LB darbuotojams ir visuotinio susitikimo su jais videoįrašą, kuriuose V. Vasiliauskas niekinamai atsiliepia apie BFK atliekamą krizės tyrimą.

S. Jakeliūnas teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

Antradienį išplatintame rašte LB paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

Tuo metu krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas sakė, kad LB raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas.

„Lietuvos bankas neturi teisės siūlyti Seimui ko nors. Vakar jis paragino kažką pateikti teisėsaugai neva dėl galimų manipuliavimų VILIBOR'u. Aš tai priimu kaip bandymą daryti įtaką Seimui. To nebus. Jeigu reikės, kažkokius sprendimus ar kreipimusi mes priimsime patys, be Lietuvos banko raginimų“, - žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.

Jis sakė į paskelbtą raštą reaguosiantis tada, jei Lietuvos bankas imsis kokių nors veiksmų.

„Lauksiu LB veiksmų ir sprendimų, galbūt teisinių, ir tada reaguosiu, jei reikės. Visa kita mes aptarėme čia (komisijos posėdyje. – ELTA), mes vertiname tą, ką gauname, o ne tai, ką publikuoja LB. Lietuvos bankas vakar vakare ir mums atsiuntė laiškus, mes jų nevertinome, nes nebuvome tinkamai susipažinę. Galbūt apie tai padiskutuosime po dviejų savaičių, o iki to laiko, matyt, LB gali imtis kokių nors veiksmų“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Pasak jo, tokią pačią idėją dėl kreipimosi į institucijas iškėlė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, o tai, pasak S. Jakeliūno, gali būti vertinama kaip LB ir komercinių bankų bendradarbiavimas.

„Tokia pati idėja buvo teikiama M. Zalatoriaus. Ar čia sutapimas, ar bandymas bendradarbiauti, bet tai galima įvertinti, kad tuo pačiu LB pareikštas raginimas yra ir bandymas ar siekis atstovauti komercinių bankų interesams. (...) Tai gali būti vertinama kaip viešieji ryšiai ir bandymas daryti įtaką Seimui“, – sakė komisijos pirmininkas.