- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomika gegužės mėnesį tapo viena iš sparčiausiai grįžtančių į normalų ritmą šalių, atsigaunantis gyventojų mobilumas suteikia prielaidų manyti, kad normalizuosis ir didesnė dalis vidaus paklausos, situacija darbo rinkoje taip pat rodo stabilizacijos ženklus, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Ekonominė situacija yra šiek tiek geresnė nei mes prognozavome kovo mėnesį (...) Vienas iš svarbiausių teigiamų elementų, kuris daro įtaką prognozuojant mūsų ekonominę situacija, yra pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas, nepaisant karantino, jis vis dar buvo teigiamas (....) Todėl yra tikimybė, kad metinis rezultatas bus geresnis, nei mes prognozavome kovo mėnesį“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
LB prognozuoja, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumažės 9,7 proc. – 1,7 punkto mažiau nei prognozuota kovo mėnesį. Pagrindinė to priežastis yra mažesnis privataus vartojimo susitraukimas – jis šiemet turėtų sumenkti 12,5 proc., arba 2,7 punkto mažiau nei prognozuota kovą.
Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 procento.
Mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 proc.), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (–14 proc.) ir pramonės (–12,5 proc.) nuosmukis balandžio mėnesį, kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai. Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužės mėnesį, o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus vartojimas šiemet augs 2,9 proc., investicijos sumenks 8 proc., eksportas ir importas sumažės atitinkamai 13,8 proc. ir 10,5 procento.
Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 procento.
Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad BVP smuks 7 proc., remiantis prielaida, jog viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika palaipsniui grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių pasekmių. Anot V. Vasiliausko, šis scenarijus, nors ir optimistinis, nėra smarkiai nutolęs nuo realybės, dėl to jis yra pakankamai artimas baziniam scenarijui.
Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 procentų. Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu. Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikos potencialui.
LB prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų kitąmet realusis BVP padidės 8,3 proc., tačiau jis dar neatsvers šių metų ekonomikos susitraukimo.
„Jei tendencijos bus tokios kaip mes prognozuojame, 2022 metais ekonomikos balansas atsikurs“, – sakė V. Vasiliauskas.
Privatus vartojimas kitąmet turėtų augti 8,6 proc., valdžios sektoriaus vartojimas – 0,8 proc., investicijos – 5,4 proc., eksportas ir importas – atitinkamai 14,6 proc. ir 12,6 procento.
Nedarbo lygis kitąmet turėtų sumažėti iki 8,8 proc., darbo užmokestis augti 2 proc., o infliacija sudaryti 0,9 procento.
Pasak Lietuvos banko ekonomisto Ernesto Virbicko, 2022 metais infliacija Lietuvoje turėtų padidėti iki 1,7 procento.
„Toks padidėjimas turėtų būti siejamas bent su dviem priežastimis. Viena yra ta, kad ekonomika tuo metu jau vis stipriau atsigaus, gerės padėtis darbo rinkoje, todėl šiek tiek daugiau kils darbo užmokestis ir tai turės įtakos grynajai infliacijai“, – aiškino E. Virbickas.
Jo teigimu, kita priežastis yra susijusi su naftos kainomis. Šiemet ir 2021 metais sumažėjusi naftos kaina vis dar turėtų mažinti energetinių produktų kainas, tačiau 2022 metais tolesnis naftos kainų kritimas nebeprognozuojamas ir ji neturės neigiamos įtakos energetinių produktų kainoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...