- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies finansų sistema veikia stabiliai, o bankų atsparumams galimiems sukrėtimams yra aukštas, skelbia centrinis šalies bankas. Vis dėlto pastebima ir rizikų dėl Šiaurės šalyse susidariusių disbalansų ir šalyje išaugusio kredito bei nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo.
„Kalbant apie ekonominio ciklo situaciją, akivaizdu, kad ekonominė situacija arba ekonominis ciklas toliau yra pakilime. Jeigu žiūrėtume į namų ūkius, tai jų finansinė būklė gerėja. Be abejo, mes čia kalbame apie vidurkius. Be abejo, tarptautinė aplinka išlieka nestabili, tai veikia mūsų atvirą ekonomiką. Kalbant apie atlyginimų augimą, jis išlieka spartus. Tas tempas, tiesa, lėtėja, ir mūsų prognozė, kad jis lėtės, bet vis dėlto skaičiai yra įspūdingi. Pagrindiniai (augimo. - ELTA) varikliai yra atlyginimų pasikeitimai privačiame ir viešajame sektoriuje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad yra rizikų dėl disbalansų Šiaurės šalyse ir su tuo susijusių galimų korekcijų Lietuvoje bei rizika dėl netvaraus finansinio ciklo Lietuvoje susidarymo.
„Koncentracija Šiaurės šalių komercinių bankų yra išaugusi Lietuvoje, todėl natūralu, kad, jei vyksta disbalansai pagrindinių bankų rinkose, natūralu, kad tai paveikia ir kredito situaciją būtent Baltijos šalyse“, – akcentavo V. Vasiliauskas.
Tuo metu vidaus rizikos, pasak jo, susijusios su augančiu kreditu.
„Būsto paskolų augimas yra pakankamai žymus, todėl pasikeitus ekonominei situacijai tai galėtų paveikti namų ūkius ir jų galimybes grąžinti paskolas“, – sakė centrinio banko vadovas.
Kalbant apie kredito paskolų portfelį, pasak V. Vasiliausko, kreditų skaičius gyventojams per metus išaugo 9,1 proc., tačiau verslui sulėtėjo 0,6 proc.
„Priežastys kelios – skolinimasis iš kitų šaltinių yra išaugęs, padidėjęs įmonių tarpusavio skolinimasis ir didelių įmonių grupių skolinimasis rinkoje alternatyviai būdais, pavyzdžiui, obligacijų forma“, – pažymėjo LB valdybos pirmininkas.
Jis taip pat pastebėjo, kad banko paskolų palūkanų normos pakilo: įmonėms – 0,5 proc. punkto, būstui įsigyti – 0,3 proc. punkto.
„Bankai paskolų normų pakilimą argumentuoja anticiklinio kapitalo normos padidėjimu, savo finansavimosi pabrangimu, sakydami, kad Baltijos bankų sektorius nukentėjo nuo pinigų plovimo skandalų.
Mes norime pasakyti, kad anticiklinio kapitalo rezervas arba buferis yra skirtas ne rizikai valdyti, kreditui riboti, bet banko atsparumui stiprinti. Todėl anticiklinio kapitalo didinimas yra normalus dalykas, ir jis neturi sąlygoti palūkanų augimo“, – sakė V. Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie bankų atsparumą dideliems šokams, V. Vasiliauskas pastebėjo, kad, atsižvelgiant į daugumą aspektų, jis yra geras, išskyrus rinkos koncentracijos rodiklį.
„Finansinis ciklas daugiau mažiau atitinka ekonomikos augimą, todėl mes nematome kažkokių grėsmių, bet vienas dalykas išsiskiria – tai koncentracija, priklausomybė nuo riboto skaičiaus paskolų rinkoje tik padidėja“, – sakė V. Vasiliauskas.
Kaip skelbia LB, Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui pernai buvo sudaryta daugiausia nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Kartu su paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla: šiuo metu būstų pastatoma daugiau nei 2008 metais. Tačiau, LB teigimu, neparduotų butų skaičius riboja spartų būsto kainų kilimą, kuris siekia 7,4 proc. per metus.
Su paskola, kaip skelbia LB, šiuo metu įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 70 proc.
LB taip pat atkreipia dėmesį, kad po palankaus laikotarpio statybos įmonių finansinė būklė ėmė prastėti, o netikėtai sumažėjęs NT rinkos aktyvumas galėtų ją dar pabloginti. Pernai, kaip nurodo LB, statybų veiklą vykdančioms įmonėms suteiktų neveiksnių paskolų dalis išaugo nuo 14,5 iki 17,2 proc. ir tarp visų pagrindinių Lietuvos ūkio šakų buvo didžiausia.
Per metus taip pat nuo 14,3 iki 15 proc. didėjo su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis statybų sektoriuje, nors kituose sektoriuose ji tebemažėjo.
ELTA primena, kad antradienį LB padidino šių metų šalies ūkio augimo prognozę. Dabar LB numato, kad šiemet Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 3,2 proc. (kovą prognozuota – 2,7 proc.). Kitų metų realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek sumažinama nuo 2,6 proc. iki 2,5 proc., o vidutinės metinės infliacijos prognozė nekeičiama: šiemet ji turėtų siekti 2,4 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės3
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...