V. Vasiliauskas pranešimą skaitė šeštą kartą Lietuvos banko rengiamoje metinėje NT konferencijoje, kurioje NT rinkos ekspertai ir ekonomistai diskutuoja apie būsto rinkos aktualijas.

V. Vasiliausko teigimu, statybų sektoriuje dirba apie 7 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, statybų sektorius sukuria apie dešimtadalį bendrojo vidaus produkto. NT kaip užstatu užtikrintos maždaug du trečdaliai visų paskolų, kurias yra suteikę šalies bankai.

„Tai tik kelios priežastys, dėl kurių NT laikome vienu iš esminių šalies finansų sistemos dalių. Stebime šią rinką atidžiai, nuosekliai, budriai. Turime gerų žinių, turime ir tam tikrų įspėjimų“, - sakė Lietuvos banko vadovas.

Pasak jo, galima pasidžiaugti gana aktyvia, bet tuo pačiu ir tvaria NT rinka. Gyvenamojo būsto segmente jau siekiamos istorinės aktyvumo aukštumos, daugiau butų ir individualių namų buvo parduodama tik 2005-2007 metais.

„Verta nepamiršti ir to, kad tuo metu gyventojų, taigi ir pirkėjų skaičius atitinkamai buvo didesnis. Esminis skirtumas - šiuo metu rinkos aktyvumas ir būsto kainų augimas žengia koja kojon su atlyginimų augimu. Todėl būstas išlieka įperkamas“, - komentavo V. Vasiliauskas.

Kalbant apie komercinės paskirties NT - nuotaikos irgi akivaizdžiai pakilios, taip pat fiksuojami pokrizinio laikotarpio rekordai, sakė V. Vasiliauskas.

„Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų pusmetį į modernių komercinės paskirties pastatų įsigijimą buvo investuota apie 300 mln. eurų. Pusę tos sumos įnešė užsienio investuotojai, likusią sumą - vidaus žaidėjai“, - kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Anot jo, po krizės skatinus ekonomiką, dabar esame pripratę prie susiformavusios žemų palūkanų ir pigių paskolų aplinkos.

„Tačiau nepamirškime, kad vieną dieną aplinka keisis, ir tikrai neužilgo. Kalbant apie Europą, horizonte tai jau yra. Apie tai galvoti tiesiog būtina“, - perspėjo V. Vasiliauskas.

Jis pabrėžė, kad kitas NT rinkos dalyviams aktualus iššūkis - demografinė padėti ir visuomenės senėjimas.

„Jau dabar matome, kad dalyje šalies regionų gyventojų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Demografinė padėtis nėra pati šviesiausia, ir pagrindinis aspektas, į kurį NT rinkai reikėtų atkreipti dėmesį - prognozė, kad per ateinančius 15 metų jaunimo, kuris yra pagrindinis potencialus nuomininkas, skaičius sumažės maždaug perpus. Akivaizdu, kad tai darys poveikį rinkai, tose vietovėse, kur gyventojų skaičius mažės, būsto kainos išliks mažesnės“, - komentavo V. Vasliauskas.

Dar keli iššūkiai susiję su keliais įsisenėjusiais NT rinkos klausimais, sakė V. Vasiliauskas.

„Vienas - niekur nepabėgsime nuo NT mokesčio, nuo NT apmokestinimo dilemos. Mūsų pozicija labai aiški - plati bazė, po truputį, ir važiuojam. Apsisprendimas vilkinti, mano galva, nėra sprendimas. Kitas aspektas susijęs su senstančio būsto fondo klausimu, renovacija, sutarimu dėl miestų planavimo“, - vardijo Lietuvos centrinio banko vadovas.

Trečias iš įsisenėjusių iššūkių, anot V. Vasiliausko, yra skaidrumas, ypač būsto nuomos rinkoje.

„Žinome, kad didelė dalis būstų yra nuomojami neoficialiai, pajamos už nuomą neapskaitomos. Tai nėra brandžios rinkos požymis. Nelegali veikla trukdo sąžiningai konkurencijai, tokioje aplinkoje sunku veikti bendrovėms, „šešėlis“ apsunkina statistiką ir galėjimą prognozuoti, tad visi pradedame veikti apgraibomis“, - teigė V. Vasiliauskas.