- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad, išaugus valstybės skolai, įvairios rinkos gali į tai reaguoti jautriai.
„Skolos išaugimas reiškia, kad potencialiai ateityje skolos aptarnavimo išlaidos didės. Jeigu ekonomika būtų nepalankioje situacijoje, atitinkamai finansų rinkos sureaguotų. O tai reiškia, kad kiekvienas mūsų turėtume mokėti daugiau, jei skolos aptarnavimui būtų keliami mokesčiai.
Didžiausias pavojus, kad rinkos ateityje pradės nervingiau žiūrėti į valstybės skolos didėjimą.
Didelio skirtumo tarp šeimos, įmonės biudžetų ir viešųjų finansų aš nematyčiau. Atitinkamai, jei didėja tavo skolos aptarnavimo išlaidos, tu tuos pinigus turi iš kažkur paimti. Tu gali juos kompensuoti papildomu ekonominiu augimu, bet tada tos pasiskolintos lėšos turi būti labai racionaliai investuojamos, kad ateityje ekonomika išaugtų ir tokiu būdu ta skola būtų grąžinta ar skola grįžtų į tokį vidurkį, kokį dabar turime“, – žurnalistams antradienį sakė V. Vasiliauskas.
„Didžiausias pavojus, kad rinkos ateityje pradės nervingiau žiūrėti į valstybės skolos didėjimą“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko vadovas nuogąstavo, kad Vyriausybė, siūlanti naujas priemones, daro per daug viešųjų ryšių akcijų.
„Kas mane visą laiką neramino, kad mes iš pradžių padarome daug viešųjų ryšių akcijų, įpučiame burbulą, nekalbant apie labai konkrečias priemones. Tai mane verčia jaustis nekomfortiškai“, – sakė V. Vasiliauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...