- Valdas Pryšmantas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti oro, vandens ir nuotekų taršos kontrolę ir iki 2030 metų šią taršą sumažinti bent 2,5 karto. Siekiant šio tikslo norima suteikti gyventojams teisę į kompensacijas už žalą sveikatai, patirtą dėl taršos, o gamintojus – įpareigoti mokėti už taršą ar gaminti neteršiant aplinkos.
Tokias ES Aplinkos oro kokybės ir Miesto nuotekų valymo direktyvų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius.
„Keliame kartelę aukščiau ir siekiame, kad nacionaliniu lygiu būtų įsipareigota sumažinti labiausiai taršių elementų taršą bent 2,5 karto nuo dabar iki 2030 metų“, – BNS sakė trečiadienį siūlomus pokyčius Briuselyje pristatęs V. Sinkevičius.
Anot jo, šiuos siūlymus pavertus realybe Europos Sąjungoje (ES) apie 80 proc. sumažėtų mirčių dėl oro taršos – dėl jos Bendrijoje kasmet miršta apie 300 tūkst., Lietuvoje – apie 2,5 tūkst. žmonių.
Siūloma ES piliečiams suteikti teisę į kompensacijas dėl ligų, susijusių su tarša, dagiau įgaliojimų žadama ir institucijoms.
„Piliečiai turės teisę kreiptis į teismą ir siekti žalos atlyginimo, jeigu su oro tarša susiję neįgyvendinti teisės aktai turėjo įtakos jų pablogėjusiai sveikatai. Taip pat norime suteikti daugiau įgaliojimų institucijoms, kurios galėtų taikyti griežtesnes normas“, – teigė V. Sinkevičius.
Anot jo, Eurobarometro apklausos rodo, kad oro tarša Bendrijoje labiausiai didėja dėl pramonės įmonių ir valdžios institucijų neveikimo.
Bendrijoje iki 2050-ųjų siekiama nulinės oro taršos. V. Sinkevičius sako, kad tai pasiekti įmanoma.
„Priemonių yra įvairių, pradedant nuo miestų, kokias priemones jie naudoja, jų rodomą pavyzdį, viešasis transportas. Yra įvairių sprendimų, Komisija neturi konkrečių pasiūlymų, yra kalbama apie siekiamus standartus, o kiekviena šalis taikys tai, kas jai tinkamiausia, geriausiai įgyvendinama“, – sakė eurokomisaras.
Vandens telkinių ir požeminių vandenų taršą norima mažinti iki 2045 metų griežtinant nuotekų valymo ir mirkoteršalų stebėsenos standartus, o į teršalų sąrašą įtraukiant 24 naujas medžiagas, kurios mokslininkų pripažintos kaip pavojingos sveikatai. V. Sinkevičiaus teigimu, šių medžiagų gamintojai turės mokėti už valymą.
„ES nuotekose 92 proc. aptinkamų teršalų atsiranda dėl vaistų ir kosmetikos naudojimo, dėl to gamintojai turės mokėti už nuotekų valymo išlaidas ir kurti naujus netaršius produktus, kad juose nebūtų toksiškų medžiagų“, – BNS sakė EK narys.
Direktyvos pakeitimuose taip pat numatyta, kad iki 2040 metų nuotekų valymas turi tapti energetiškai neutralus: pagaminti daugiau energijos nei suvartoti.
Komisijos pasiūlymai bus svarstomi Europos Parlamente, šiam pritarus jie būtų įgyvendinami pamažu, nustatant atskirus taršos mažinimo tikslus 2030, 2040 ir 2050 metams bei suteikiant valstybėms bei verslui pereinamuosius laikotarpius siekti norimo rezultato.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą2
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...