- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos (EK) siūloma 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo priemonė nemažins finansavimo aplinkosaugai, teigia už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius.
Jis taip pat sako, kad 6,3 mlrd. eurų, kurių Lietuva gali tikėtis iš naujosios priemonės, yra galimybė šaliai investuoti į tvarius ateities sprendimus.
„Tiek Europos vadovai, tiek ir komisija yra užsibrėžusi dvi pagrindines kryptis, skaitmenizacija ir žaliasis kursas. Tai šiuo atveju būtų labai keista, jei sakytume, kad žaliasis kursas yra mūsų prioritetas ir kartu nuo aplinkosaugos būtų nurėžti pinigai. Esu įsitikinęs kad jie tikrai nemažės, o per kitas programas jų panaudojiams bus daug platesnis ir aplinkai daug draugiškesnis“, – penktadienį LRT radijui sakė eurokomisaras.
„Esu įsitikinęs, kad taip veiks ir žemės ūkio finansavimas“, - pridūrė jis.
Jei valstybės narės pritars, Europos Komisija atsigavimo fondui savo vardu rinkose pasiskolintų šimtus milijardų eurų, garantuodama daugiamečiu Europos Sąjungos (ES) biudžetu. Pasak V. Sinkevičiaus, siekiant grąžinti skolintas lėšas, EK svarsto naujų mokesčių įvedimą.
„Bendra suma, ji bus skolinta, Komisija kalba apie penkių naujų mokesčių vedimą, skaitmenizacijos, didelių korporacijų, taršos mokesčius, bet tai visai Sąjungai taikomi mokesčiai, kurie nebūtų nutaikomi į individualų mokesčių mokėtoją, o į stambias, dideles įmones. Bet visa tai yra dar diskutuotinos temos, kurias turės aptarti valstybių vadovai“, – sakė eurokomisaras.
Lietuva iš naujojo fondo gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, iš kurių 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir 2,5 mlrd. eurų paskolų. Pasak V. Sinkevičius, skolintos lėšos būtų grąžinamos iš surinktų mokesčių. Šiuo metu svarstoma, jog skola būtų pradedama grąžinti 2038 metais. Jis taip pat teigia, jog šalis gali pasirinkti naudotis vien subsidijomis, be paskolų.
Eurokomisaras taip pat pabrėžia, kad Lietuvai šie pinigai yra „ne tiek reikalingi, kiek galimybė“.
„Aš atsiminsiu dabar jau prezidento, bet prieš tai ekonomisto Gitano Nausėdos frazę, jis puikiai visada sakydavo apie ES investicijas, kad galima investuoti į trinkeles, kurios mus nuves į kapines ir galima investuoti į tvarius ateities sprendimus, tai Lietuva pasirinks kur investuoti, ir manau, protingai susidėliojus, tie pinigai gali uždirbti papildomus pinigus ir potencialo tikrai yra“, – sakė V. Sinkevičius
EK siūloma priemonė apimtų daugiametį ES biudžetą ir Atsigavimo fondą. Didžiausią dėmesį siūloma skirti ekonomikos gaivinimui, Europos žaliajam kursui, taip pat perėjimui prie skaitmeninių technologijų. Siūloma bendra finansinė šių priemonių 2021–2027 metais siektų 1,85 trilijono eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...