- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai iš 750 mlrd. eurų paramos plano Lietuvai pasiūlius 6,3 mlrd. eurų, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuvai šiomis lėšomis svarbiausia bus skatinti eksportą.
„Pirmiausia dėmesys turės būti skirtas ekonomikos atstatymui. Matome, kad BVP kritimas šiemet bus didžiulis. Norint, kad tai būtų nuosmukis ir tuoj pat atsistatymas, reikės padėti šalies įmonėms. Mums reikės padėti įmonėms didinti eksporto pajėgumus, kad atsigaudamos įmonės galėtų vykdyti užsakymus. Daugelis šalių narių investuos ir į biudžeto lėšas, padedant šalių ekonomikoms“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, dėl lėšų panaudojimo šalys neturės griežto reguliavimo.
„Lėšos šalims nurodo labai aiškią kryptį, kur jos turėtų būti panaudotos – skaitmenizacijai, žaliajam kursui. Tačiau sąlygų labai griežtų jos neturi, tai šalys narės turės laisvės naudojant šias lėšas. Net neabejoju, kad daugelis jų naudos įmonėms pagelbėti ir skatinti, kuo greičiau atstatyti Europos ekonomiką“, – teigė eurokomisaras.
Eurokomisaro teigimu, kai kurios šalys narės pageidautų, kad didesnė paramos dalis būtų išmokama ne subsidijų, o paskolų pagrindu.
„Suma dabar yra 750 mlrd. eurų, tačiau reikia nepamiršti, kad 250 mlrd. eurų iš tos sumos yra paskolos ir tik 500 mln. eurų subsidijos. Šioje vietoje ir tokių šalių narių kaip Prancūzijos ir Vokietijos siūlymas čia įtrauktas. Tačiau aišku, kad EK užduotis buvo suderinti 27 šalių narių lūkesčius ir taip pat Europos Parlamentaro poziciją savo pasiūlyme.
Kol kas anksti pasakyti apie vienokios ar kitokios šalies narės poziciją. (...) Yra keturios šalys narės, kurios skeptiškiau pasisako apie subsidijas ir norėtų, kad būtų daugiau paskolos forma pinigai skiriami valstybės narėms“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis taip pat pripažino, kad derybos dėl naujos ES finansinės perspektyvos greičiausiai turės prasidėti iš pradžių.
„Derybos dėl finansinės perspektyvos prasidės beveik nuo švaraus lapo, nes šis planas – papildomi pinigai prie finansinės perspektyvos. Visas ES atsakas ekonomikai sieks 1,8 trilijono eurų. Kalbant apie naująją finansinę perspektyvą, lieka pasiūlymas, pateiktas Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio ir nuo jo bus atsispiriama. Tačiau net neabejoju, kad vadovai susirinkę kalbės ir turės kitų pozicijų, nes šis pasiūlymas buvo pateiktas ir diskutuotas vasarį, dar prieš pandemijos išplitimą. Šiuo atveju gali būti pozicijų įvairių“, – Eltai teigė eurokomisaras.
Pagal planą, vien tik Italijai ir Ispanijai, kurios itin smarkiai nukentėjo nuo pandemijos, atitektų daugiau kaip 300 mlrd. eurų.
Praėjusią savaitę Vokietija ir Prancūzija pasiūlė, kad Europos Komisija su ES šalių garantija kapitalo rinkose pasiskolintų 500 mlrd. eurų ir šias lėšas kaip subsidijas paskirstytų krizės ištiktoms šalims ir sektoriams.
Europos Komisijos pirmininkės planus pasveikino ir Ispanija, pavadindama juos „geru pagrindu deryboms“. Pasiūlymuose atsižvelgta į daug Ispanijos reikalavimų, pranešė naujienų agentūra „Europa Press“, remdamasi vyriausybės šaltiniais.
Vyriausybė Madride yra įsitikinusi, kad ES Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis pradės konsultacijas su ES šalimis narėmis ir „kiek įmanoma greičiau pasieks susitarimą“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...