- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja sparčiau nei prognozavo visos tarptautinės organizacijos, todėl Lietuva taip pat turi tinkamai pasiruošti lėtesniam augimui ir besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės – gyventi pagal išgales, sako finansų ministras Vilius Šapoka.
„Turime padaryti viską tam, kad valstybės ištekliai būtų panaudojami efektyviau, besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės. Būtina spartinti sveikatos ir švietimo reformų įgyvendinimą, ir skirti prioritetą tikrojo skurdo mažinimui.(...) Manau, kad tikrai svarbiausias dalykas pasirūpinti silpniausiais, kuomet ekonomikos augimas pradeda lėtėti“, – interviu portalui 15min.lt tvirtino V. Šapoka.
Jis pabrėžė, kad neapmokestinamųjų pajamų didinimas (NPD) yra viena efektyviausių priemonių kovojant su skurdu, taip pat neatmetė galimybės, kad šiemet vėl bus grįžta prie siūlymų išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir įvesti automobilių taršos mokestį.
Turime padaryti viską tam, kad valstybės ištekliai būtų panaudojami efektyviau, besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės.
„Aš tikrai esu įsitikinęs, kad diskusija dėl šių mokesčių vyks. Netrukus gausime kasmetinę Europos Komisijos rekomendaciją ir manau, kad šiemet nebus išimčių – EK pateiks rekomendacijas apie papildomų mokesčių įvedimą, mokesčių bazės plėtimą, kuris nestabdytų ir taip lėtėjančio augimo ekonomikoje“, – teigė V. Šapoka.
Pasak jo, dabartinės Vyriausybės reformų tęstinumas yra vienas svarbiausių dalykų ir jas būtina spartinti.
„Čia tikrai yra erdvės didesniam efektyvumui tiek švietimo, tiek sveikatos sektoriuje ir atitinkamai turėsime derinti tiek finansavimo poreikį, tiek efektyvumo rezervus. Vien tik pinigų skyrimas, be efektyvumo didinimo uždavinių, jis galėtų pridaryti daugiau žalos nei naudos“, – aiškino ministras.
Anot jo, įgyvendinta mokesčių reforma jau duoda teigiamą rezultatą tiek šešėlio mažinimo, tiek gyventojų pajamų augimo prasme, taip pat pirmą kartą Lietuvos istorijoje pajamos iš ekonomikos šilimo keletą metų iš eilės yra atidedamos į rezervus.
„Kalbant apskritai apie šalies ekonomikos tolesnę raidą, didžiąja dalimi tai priklausys nuo to, kaip Lietuva pasinaudos ketvirtosios pramonės revoliucijos privalumais. (...) Jei visiems aišku, kad fintech yra prioritetas, tai visiems turi būti aišku ir tai, kad biotechnologijų sektorius Lietuvoje yra prioritetas, kad lazeriai yra prioritetas, apsispręsti, kad robotika yra mūsų prioritetas“, – tvirtino V. Šapoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės3
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...