- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas skeptiškai įvertino pirmadienį Lietuvos banko pristatytus siūlymus Finansų ministerijos inicijuotam visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui.
Centrinis bankas siūlo apmokestinti bendrą Lietuvoje gyventojui priklausančio NT suminę vertę, o ne atskirus objektus, taikyti vienodus tarifus visoje Lietuvoje, o patį mokestį rinkti centralizuotai.
Vis tik, anksčiau skeptiškai įvertinęs ir pirminį ministerijos siūlymą, dabar Laisvės frakcijos seniūnas sako nepalaikantis ir Lietuvos banko idėjos.
„Nepritariu turto mokesčiui su progresiniais jo tarifais ir besipilančiais pasiūlymais. Toks nesibaigiantis mokslinės konferencijos žanras šia tema viešojoje erdvėje jau ima atrodyti keistai“, - pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Mitalas.
Vis tik parlamentaras tvirtina, kad palaikytų idėją, jog paliekant galimybę apskritai šio mokesčio netaikyti, būsto apmokestinimo tarifus galėtų nusistatyti kiekviena savivaldybė.
„88,6 proc. Lietuvos gyventojų gyvena savo nuosavame bute ar name. Tai - vienas didžiausių rodiklių ES, dėl to suprantu, kad apmokestinti visą turtą yra toks patrauklus būdas papildyti biudžetą. Bet jei rimtai norima pagerinti savivaldybių padėtį, nustatykime 0 proc. NT mokesčio apatinę ribą ir leiskim savivaldybėms pačioms nuspręsti, kiek jos iš to nori surinkti“,- tikino jis.
Pasak V. Mitalo, gyventojai siekiant pasistatyti ar nusipirkti būstą, taip pat mokėjo ir įvairius mokesčius.
„Kažkaip gal pasimiršta, kad NT nenukrenta iš dangaus, nebe su kokiu talonu ar orderiu gaunamas, laikai pasikeitė. Žmonės dirbo ir už tą darbą mokėjo mokesčius, taip kad antrą raundą mokesčių iš to sukti gerai neskamba“, - tvirtino V. Mitalas.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas siūlo taikyti aštuonis NT apmokestinimo rėžius: nuo 0-10 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nebūtų, iki 10–25 tūkst. eurų vertės būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 25–50 tūkst. – 0,2 proc., 50-100 tūkst. – 0,3 proc., 100–150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. Brangesnis nei 500 tūkst. eurų turtas būtų apmokestinamas 2 proc. tarifu.
Pritaikius LB siūlomą modelį, šios finansų institucijos vadovo Gedimino Šimkaus pademonstruotu pavyzdžiu, už 60 tūkst. eurų vertės turtą kasmet reikėtų mokėti 95 eurus, 150 tūkst – 415 eurų, 300 tūkst. – 1165 eurų. Banko skaičiavimu, šis modelis generuotų 97 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.
Taip pat siūloma taikyti plačią mokestinę bazę, atsisakyti išimčių, tačiau kartu pritaikyti neapmokestinamąjį dydį – tai turėtų mažinti mokesčio naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
Be to, mokestį LB siūlo rinkti centralizuotai, vėliau jį paskirstant pagal objektyvius kriterijus.
Tuo metu pagal Finansų ministerijos siūlymą, nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...