- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra ganėtinai geroje elektros tiekimo zonoje, tačiau didesnės importo apimtys leistų dar labiau sumažinti kainą, aiškina energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Anot jo, Skandinavijos šalyse elektros gamybai praktiškai nėra naudojamos dujos, o tai tokioms šalims, kaip Švedijai leido pasiekti net ir šimtą kartų mažesnę kainą.
„Jeigu tas kabelis (su Švedija-ELTA) būtų ne vienas, o sakykime, du, tai gal ir pas mus būtų tokia kaina“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Jankauskas.
„Mes su Latvija turime 4 aukštos įtampos linijas ir elektros kainos pas mus praktiškai sutampa. Latvija su Estija turi šiokius tokius ribojimus, ir Estijoje jau pigiau. Viską lemia pralaidumų trūkumas ir kainodara“, – tęsė jis.
Energetikos ekspertas taip pat išsakė nusivylimą, kad buvo atidėtas naujos planuotos jungties su Lenkija startas, kuri būtų leidusi elektra prekiauti ir su šia kaimynine šalimi.
„Lenkijoje yra gana pastovios, stabilios kainos. Jie tai garantuoja ne pačiu geriausiu būdu, kūrendami anglis, bet dabar pas juos irgi per pusę pigiau, negu pas mus. Buvo numatyta, kad Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa yra reikalingas dar vienas kabelis. Neseniai iš „Litgrid“ išgirdome, kad deja, nėra kabelių, statybininkų ir vėluos dar porą metų“, – teigė V. Jankauskas.
Pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina augo 20 proc., dujų kainos taip pat toliau išliko aukštos, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) specialistai.
Vidutinė liepos 29 d. – rugpjūčio 4 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 395 EUR/MWh arba 20 proc. didesnė nei liepos 22-28 d., kai ji siekė 330 EUR/MWh. Latvijoje kainos buvo tokios pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 37 proc. iki 314 EUR/MWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 9,64 proc. Mažėjo beveik visa gamyba (vėjo, saulės, šiluminių elektrinių), išskyrus hidroelektrinių, kurių gamyba augo 28 proc., pažymima Lietuvos energetikos agentūros apžvalgoje. Importuojama elektros dalis padidėjo nuo 63 proc. iki 67 proc. viso poreikio.
Praėjusią savaitę maža elektros kaina ketvirtoje Švedijos kainų zonoje ir vėsesni orai lėmė, kad visomis dienomis „NordBalt“ jungtis veikė maksimaliu pajėgumu – importuota 117 GWh elektros (panašiai kaip ir praėjusią savaitę). Importas per Latvijos jungtį išliko panašus ir siekė 47 GWh (padidėjo 2 GWh), o per „LitPol Link“ eksportuojamos elektros kiekis mažėjo – balansas siekė -9,6 GWh (praėjusią savaitę jis buvo -15 GWh). Prekyba su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi nevyko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...