- Sniegė Balčiūnaitė, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui antradienį ketinant balsuoti dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, valdančiųjų koalicijos partnerių liberalų ir „laisviečių“ lyderės – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – sako naujo mokesčio nepalaikančios.
„Ji (nuomonė dėl bankų solidarumo mokesčio – BNS) yra skeptiška. Liberalų sąjūdžio frakcijoje diskutavome apie tai, matome, kad tikslas yra kilnus, tačiau priemonė kelia klausimų, manau, frakcija laikysis to paties ir aš pati ketinu nepalaikyti šio mokesčio šiandien priėmimo stadijoje“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto ji sakė, kad balsų Seime mokesčiui įvesti turėtų pakakti.
„Bankai nėra labai populiarūs, iš opozicijos gauna daug palaikymo šis projektas. Tikslas yra svarbus, geras finansuoti mūsų gynybą, tačiau pats principas liberalams nėra priimtinas“, – teigė Seimo vadovė.
A. Armonaitė taip pat teigė, kad „laisviečių“ frakcija neplanuoja palaikyti įstatymo projekto.
„Visose stadijose iš tikrųjų buvome skeptiški“, – sakė partijos lyderė.
Pasak A. Armonaitės, yra du argumentai, kad tai probleminis projektas
„Taip ir nėra aišku, ar neatsilieps tai bankų palūkanų politikai Lietuvoje – ar žmonėms nekils mokesčiai Lietuvoje esantiems klientams. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas yra ilgasis laikotarpis investicinei palinkai tai nedraugiškas sprendimas tuo požiūriu, kad nauji bankai į rinką gali nenorėti ateiti, nes dažnai keičiasi mokesčiai“, – tvirtino A. Armonaitė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad viešos diskusijos yra reikalingos, tačiau valstybinis interesas, anot jos, turėtų būti „aukščiau visko“.
„Nuomonių gali būti įvairių, nesitikiu sutarimo visais gyvenimo klausimais, visgi, mano nuomone, Lietuvos gyvybinis interesas šiandien yra investuoti į karinį mobilumą, karinę infrastruktūrą, tai mūsų strateginis interesas ir valstybinis interesas turėtų būti aukščiau visko“, – žurnalistams Seime sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad dėl išskirtinių aplinkybių reikalingi greiti sprendimai.
„Jeigu sprendimas būtų daromas po pusės metų, tikėtina, efektas, kuris galėtų būti iš šio solidarumo įnašo, būtų gerokai mažesnis ir kadangi išskirtinės aplinkybės susiformavo būtent dabar, todėl ir sprendimai reikalingi būtent dabar“, – teigė ministrė.
Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad mokestis yra teisingas ir reikalingas valstybės biudžetui.
„Socialinio teisingumo prasme, tos pajamos, kurias uždirba bankai papildomai, jie gauna tas pajamas tik dėl to, kad susidarė išskirtinės aplinkybės, todėl, manau, nėra jokių rizikų, kad bankai gali staiga perkelti naštą ant vartotojų pečių“, – žurnalistams Seime sakė R. Budbergytė.
„Mūsų nacionalinės gynybos klausimai, infrastruktūros klausimai, kurie stokoja didesnės atjautos iš mūsų valstybės biudžeto pusės, turiu omeny ir griūvančius tiltus, kelius, situacija nerami. Manau, jei Seimas šiandien pritars, mes tuos pinigus turėsime kur panaudoti“, – teigė ji.
Nepaisant Seime jau atmesto opozicijos siūlymo dalį įnašo lėšų skirti ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog dalis mokesčio turėtų būti panaudojama šiai priemonei.
„Šiandien tokia pataisa yra, priklausys nuo to, kaip tą pataisą valdantieji ar palaikys, ar ne. Jeigu atmes, tada frakcija balsuos laisvai“, – teigė jis.
Seimas balandžio pabaigoje po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, bei atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė mananti, kad projektas bus priimtas be jokių korekcijų.
Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas numato, kad šį mokestį dvejus metus turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarytų 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Norėdami susimažinti įnašą, bankai turėtų didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai10
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.4
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...