„Matyt, reikėtų peržiūrėti galiojančias tvarkas. Manau, tai vertėtų padaryti, ir manau, taip ir padarysime. Kitas dalykas, dabar visos akys krypsta į iškeltą Europos Komisijos tikslą, kad apie 70 proc. europiečių turi būti paskiepyti iki vasaros pabaigos. Tikiu, kad šį tikslą pavyks įgyvendinti ir tuomet jau vasaros pabaigoje tikrai galėtume lengviau atsipūsti ir jau būti pasirengę naujajam šaltajam sezonui“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė Seimo vadovė.

Seimo pirmininkė taip pat pažymėjo mananti, kad nepasitikėjimas skiepais yra mažesnis, nei daug kas linkęs galvoti, tačiau pasitikėjimą jais vis tiek būtina didinti.

„Manyčiau, kad nepasitikėjimas skiepais yra mažesnis, nei mes esame linkę galvoti. Visgi ir ekspertai sako, kad šimtai tūkstančių žmonių ir nori, ir yra pasirengę skiepytis. Bet, žinoma, pasitikėjimą skiepais būtina didinti“, – tikino ji.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda po Europos Vadovų Tarybos posėdžio penktadienį patvirtino, kad Lietuva per pirmą ir antrą šių metų ketvirčius turės galimybę paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų.

Ekonominiai lūkesčiai ir ekspertų prognozės

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti karantino pratęsimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad, nors tai verslui yra skausminga, ekonominiai lūkesčiai negali prasilenkti su ekspertų diktuojamomis prognozėmis ir situacijos vertinimu.

„Pratęsimas atrodo pakankamai skausmingai, ypač vertinant tai, kad žmonės yra pasiilgę veiklos, verslai nukenčia būdami visiškai sustoję, suparalyžiuoti, tačiau ekonominiai lūkesčiai negali prasilenkti su sveiko proto ir su ekspertų diktuojamomis prognozėmis ir situacijos vertinimu“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Viena vertus, mes turime žymiai pagerėjusią situaciją, žymiai gerėjančius skaičius, bet vis dar neišsilaisvinome iš blogiausio scenarijaus. Kitas dalykas, apie kurį mus nuolat įspėja virusologai, – naujoji atmaina, kuri yra kur kas labiau užkrečiama, jau stovi prie mūsų vartų, tai tam irgi reikėtų pasiruošti“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, reikia svarstyti labai nedidelius žingsnius karantino atlaisvinimo link, kad, esant reikalui, tas veiklas vėl būtų galima neskausmingai užverti.

„Tikrai niekas nenorėtume atsidurti Airijos situacijoje, kai atsivėrusi šalis po to labai skausmingai turėjo vėl išeiti į visišką karantiną. Turime blaiviai vertinti dabartinę situaciją“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, ribojimai, įvesti gruodį, pasiteisino, nes tiesiogiai išgelbėjo daug gyvybių, palengvino ligoninių darbą.

„Nuolat tenka balansuoti tarp ekonominių lūkesčių, sudėtingos situacijos švietime, kai pradinukai vis dar turi mokytis nuotoliniu būdu, kas nėra optimalu ir, kita vertus, tarp to, kad turime išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Tas balansavimas yra labai sudėtingas, bet žinau, kad Vyriausybėje dedamos visos pastangos, kad ir subalansuotume, ir ištiestume pagalbos ranką tiems, kam yra sunkiausia, bet drauge turint pagrindinį tikslą išsaugoti gyvybes“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys karantino pratęsimą iki vasario 28 dienos.