Užtikrinant pasirengimą valdyti AKM grėsmę, organizuoti mokymai inspektoriams

  • Teksto dydis:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai net ir karantino metu intensyviai įgyvendina afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencijos ir kontrolės priemones, taip pat itin daug dėmesio skiria ir nutolusiuose VMVT departamentuose dirbančių inspektorių mokymams, kurie būtini siekiant visapusiškai pasirengti artėjančiam laikotarpiui ir norint tinkamai suvaldyti galimus naujus šios ligos protrūkius.

AKM virusas naminių kiaulių laikymo vietose dažniausiai pasireiškia karštuoju metu laiku, todėl šį ketvirtadienį, gegužės 28 d., vykusiuose nuotoliniuose mokymuose pagrindinis dėmesys skirtas tinkamai pasirengti AKM valdymui prasidėjus rizikingiausiam sezonui, užtikrinti AKM reikalavimų įgyvendinimą, kurie keliami vykdant valstybinę veterinarinę kontrolę kiaulių ūkiuose 2020 metais, pristatyti neseniai nustatyto AKM židinio epizootinio tyrimo rezultatus, ūkyje užfiksuotus pažeidimus, galimą viruso patekimo būdą.

Mokymų metu atkreiptas dėmesys, kad nepaisant ilgą laiką galiojančių ir kiaulininkystės ūkiams keliamų biologinio saugumo priemonių reikalavimų, tikrinant ūkius vis dar nustatoma pažeidimų, kurie atneša daug nuostolių kiaulių laikytojams, kadangi AKM protrūkio atveju visos ūkyje laikomos kiaulės yra sunaikinamos, be to, ilgą laiką jame negalima laikyti kiaulių.

Pristatant naujausią informaciją apie AKM situaciją Lietuvoje, atkreiptas dėmesys, kad per šiuos metus laukinėje faunoje AKM patvirtintas 96 vietose, vienas protrūkis nustatytas kiaulių ūkyje.

Nors visuotinio karantino režimas Lietuvoje išliks dar bent iki birželio vidurio, nuo birželio 1 dienos VMVT planuoja pradėti tikrinti visas kiaulių laikymo vietas šalyje. Dėl COVID-19 pandemijos didelis dėmesys bus skiriamas kiaulių laikymo vietose patikras vykdančių inspektorių aprūpinimui būtinosiomis apsaugos priemonėmis.

Numatoma, kad komerciniai ūkiai, nekeičiant fizinių patikrų dažnumo, ir toliau bus tikrinami ne rečiau kaip du kartus per metus, o nekomerciniai – ne mažiau kaip vieną kartą.

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. privalo būti patikrintos visos Lietuvos kiaulių laikymo vietos. Iki šios dienos jau atlikta apie 15 proc. kiaulių laikymo vietų patikrų. Komercinių kiaulių laikymo vietų patikras, kaip ir iki šiol, vykdys speciali darbo grupė, sudaryta iš didžiausią praktinę patirtį sukaupusių, su AKM jau susidūrusių specialistų, žinančių, kaip reikia elgtis esant ekstremaliai situacijai.

VMVT inspektoriams mokymų metu pristatytas projektas dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų pakeitimo kiaulininkystės ūkiams, apžvelgta AKM situacija Europoje ir pasaulyje, taip pat šio viruso prevencijos ir kontrolės strategija Lietuvoje.

Akcentuota, kad AKM laukinėje faunoje Lietuvoje nors ir aprimo, tačiau niekur nedingo. Be to, svarbu suprasti ir tai, kad ligos valstybių sienų nepaiso. Paminėta, kad AKM šiuo metu plečiasi kaimyninėje Lenkijoje, ypač laukinėje faunoje.

AKM situacija laukinėje faunoje kiekvieną dieną keičiasi ir kitose Europos valstybėse, kurios praneša apie vis naujus teigiamus atvejus. Viruso pikas šiuo metu stebimas Lenkijoje ir Vengrijoje, tačiau gera žinia, kad iki šiol liga plito labai lėtai. Be abejo, tuose regionuose, kuriuose didesnė šernų populiacija, virusas plinta gerokai greičiau. Kovą su AKM kol kas yra laimėjusi tik Čekija, kuriai panaikinti visi apribojimai. Panašias apsaugos nuo AKM viruso priemones, kurios pasiteisino Čekijoje, taiko ir Belgija.

Įdomi situacija stebima Estijoje – čia paskutinį kartą AKM aktyvus virusas šernui buvo nustatytas tik 2019 metų vasario mėnesį. Visi kiti teigiami ligos atvejai patvirtinti ištyrus serologiškai.

Pristatant naujausią informaciją apie AKM situaciją Lietuvoje, atkreiptas dėmesys, kad per šiuos metus laukinėje faunoje AKM patvirtintas 96 vietose, vienas protrūkis nustatytas kiaulių ūkyje.

Epizootinio tyrimo grupė, sudaryta iš VMVT specialistų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos atstovų, pristatė apibendrintą informaciją dėl Lietuvoje šiemet patvirtinto pirmojo AKM židinio komerciniame kiaulių ūkyje. Pagrindinis akcentas skirtas biologinio saugumo priemonių įgyvendinimui ūkiuose svarbai ir tolesniam kiaulių laikytojų konsultavimui.

Anot VMVT ekspertų, vienas didžiausių rizikos veiksnių AKM patekti į kiaulių laikymo vietas išlieka žmogiškasis faktorius. Taip pat pastebima, kad liga į kiaulininkystės ūkius greičiau patenka iš užkrėstos laukinės faunos, kai AKM nustatomas iki 15 km atstumu.

Mokymuose dalyvavę inspektoriai aktyviai diskutavo dėl problemų, iškylančių vykdant patikrinimus kiaulininkystės ūkiuose ar medžiotojų aikštelėse, jų sprendimo būdų, dėl naujausio protrūkio tyrimo bei galimų ligos patekimo kelių. Gauta naudinga informacija jie pasidalins ir su regionuose esančiais kiaulių laikytojais ir medžiotojais



NAUJAUSI KOMENTARAI

o'Žys \\\\\.../////

o'Žys  \\\\\...///// portretas
Kandidatas į seimą ???????????????
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių