Quantcast

Užimtumo tarnyba: užsieniečiams pernai išduota mažiau leidimų dirbti

  • Teksto dydis:

Užimtumo tarnyba pernai išdavė 1,6 karto mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė 1,1 karto mažiau sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties rinkos poreikiams.

2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti iš viso pagal 23,3 tūkst. išduotų dokumentų, kai 2021-aisiais jų buvo 31 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba.

„Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Gauta mažiau darbdavių prašymų dėl leidimų dirbti užsieniečiams šiame sektoriuje pagal trūkstamų profesijų sąrašą“, – pranešime sakė tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Užsieniečiams suteikiančius galimybę dirbti dokumentus sudaro 12 tūkst. leidimų dirbti bei 10,7 tūkst. sprendimų dėl darbo atitikties.

Apie 85 proc. užsieniečių per dvejus pastaruosius metus ketino įsidarbinti paslaugų įmonėse, pramonės – 7 proc., statybos – 7 proc., žemės ūkio – 1 proc.

Gauta mažiau darbdavių prašymų dėl leidimų dirbti užsieniečiams.

Leidimai dirbti buvo išduoti užsieniečiams iš 62 šalių, o sprendimai dėl atitikties darbo rinkos poreikiams buvo priimti atvykusiems iš 58 šalių. 2021 metais galimybė dirbti Lietuvoje suteikta 51 šalies piliečiams.

Daugiausiai leidimų dirbti pernai išduota Kirgizijos piliečiams –  21 proc. visų leidimų (2563), Baltarusijos – 20 proc. (2388), Uzbekistano – 17 proc. (2073). Nemažai leidimų dirbti suteikta Tadžikistano (1850), Kazachstano (751), Indijos (728), Turkijos (373), Ukrainos (340), Azerbaidžano (181), Sakartvelo (176) piliečiams.

Daugiausiai sprendimų dėl darbo atitikties priimta dėl Baltarusijos piliečių – 68 proc. (7129), Rusijos – 5,3 proc. (550), Ukrainos – 5 proc. (522) visų sprendimų skaičiaus.

Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota dirbti vilkikų vairuotojais – 78 proc., virėjais – 4 proc.,  pakavimo įrangos operatoriais – 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus. Sprendimų dėl atitikties darbo rinkos poreikiams priimta vilkikų vairuotojams – 69 proc., virėjams – 6 proc., elektromonteriams – 2 proc.

Didžiausią dalį šių atvykėlių įdarbino įmonės „Transorloja“, „Girmeta“, „KLP transport“, „Hoptransa“,  „Termolita“, „Trasis“,   „Girtrans“,  „Transmėja“,  „Hegelmann transporte“, „ME transportas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
jų iš vis neturi čia būti

skiep

skiep portretas
Del to masiskai padaugejo avariju su furom,pasirodo kad kirgizai su uzbekais jas vairuoja,nulipe is kalnu,kur ner jokiu eismo taisykliu,kas didesnis tas pirmesnis.Jau darosi pavojinga vazinet Lietuvos keliais del situ furistu.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių