Užimtumo tarnyba: didelė dalis karo pabėgėlių Lietuvoje dirba kvalifikuotus darbus

Užimtumo tarnyba (UŽT) skelbia, kad Lietuvoje įdarbinta beveik 13 tūkst. ukrainiečių, pabėgusių nuo vasario pabaigoje jų gimtinėje Rusijos pradėto karo. Tarnyba pastebi, kad didžioji dalis atvykusių dirba kvalifikuotus darbus.

UŽT duomenimis, Lietuvoje dirba 12 812 nuo karo į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių. Iš jų aukštesnės ar žemesnės kompetencijos kvalifikuotus darbus dirba 9195, o 3617 atlieka kvalifikacijos nereikalaujančias pareigas.

Kaip Eltą informavo UŽT, nekvalifikuoti asmenys dažniausiai įsidarbina valytojais ir pagalbininkais, nekvalifikuotais gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbininkais ar maisto ruošimo padėjėjais.

Vidutinės kvalifikacijos darbuotojai dirba paslaugų sektoriuje – virėjais, padavėjais ir barmenais, kirpėjais, kosmetikais ir pan., taip pat maisto gamintojais, medienos meistrais, siuvėjais, panašių profesijų darbininkais ar amatininkais.

Aukštos kvalifikacijos specialistai dirba verslo ir administravimo, mokymo, sveikatos srityse.

Be to, UŽT šiuo metu registruoti 5976 darbo ieškantys asmenys iš Ukrainos, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Darbdaviai yra pateikę 4207 darbo vietas, į kurias sutiktų įdarbinti ir ukrainiečius.

Anot UŽT atstovų, dalis Ukrainos pabėgėlių taip pat naudojasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. Populiariausią iš jų – įdarbinimą subsidijuojant – pasirinko apie 900 asmenų, tuo metu profesinį mokymą pasirinko 76 ukrainiečiai.

„Populiariausios jų siekiamos įgyti kvalifikacijos ir kompetencijos yra motorinių transporto priemonių kroviniams vežti kvalifikacijos, bei C, CE kat. vairuotojo kompetencijos, kosmetiko, kirpėjo, virėjo, siuvėjo kvalifikacijos. Pagal pameistrystės sutartį įdarbinti 36 asmenys, kurie mokosi kambarių tvarkytojo, padavėjo, šunų kirpimo kompetencijų“, – komentare Eltai teigia UŽT.

Įmonės vadovė: ukrainiečiai užpildė tuščias darbo vietas

Varėnoje veikiančioje pieno produktų gamybos įmonėje „Varėnos pienelis“ iki karo dirbo penki ukrainiečiai, o prasidėjus invazijai jų gimtinėje įdarbinti dar septyni. Anot įmonės vadovės Jolantos Kuzminienės, Varėnoje įsikūrę karo pabėgėliai užpildė tuščias darbo vietas. Iki karo įmonei trūko 12 darbuotojų.

„Varėnos pienelis“ direktorės teigimu, ukrainiečiai turi motyvacijos dirbti, pareigas atlieka atsakingai. Vis tik kliūčių kasdienėje veikloje kelia kalbos barjeras, kadangi įmonėje dirbantys lietuviai nesupranta rusų kalbos, sako ji.

„Ukrainiečiai yra atsakingi, noriai dirbantys, motyvuoti. Sudėtingiau ir dėl karjeros galimybių, nes dauguma jų moka tik rusų kalbą ir neturi patirties bei išsilavinimo tinkamo maisto pramonėje“, – Eltai komentavo J. Kuzminienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad prasidėjus karui atvykę asmenys kol kas dar nesvarsto grįžti namo, tačiau toks jų sprendimas įmonei sukeltų sunkumų.

„Šiuo metu niekas iš mūsų darbuotojų neplanuoja grįžti į tėvynę. Jų išvykimas sukeltų mums diskomfortą ir gamybines problemas iki to laiko, kol rastume kuo juos pakeisti“, – pripažino J. Kuzminienė.

Statistikos departamento duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Lietuvą atvyko 57,3 tūkst. nuo karo gimtinėje bėgančių ukrainiečių, iš kurių virš 22 tūkst. – nepilnamečiai. Per paskutinę parą Lietuvoje prieglobstį rado 157 Ukrainos piliečiai.

Iš viso į Lietuvą jau atvyko 29,2 tūkst. ukrainiečių turinčių profesiją. Daugiausia atvyksta asmenų, besispecializuojančių prekybos, sveikatos, kulinarijos, vadybos, ekonomikos srityse (virš 2 tūkst.). Taip pat yra mokytojų, apskaitininkų, teisės specialistų, mokslininkų, grožio ir aprangos specialistų (virš 1 tūkst.).


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojeukrainiečiaidarbo rinkaUkrainos pabėgėliaiUžimtumo tarnyba

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių