- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuose ūkio sektoriuose išaugęs kvalifikuotų darbuotojų poreikis dar labiau išryškino darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimus. 27,2 proc. laisvų darbo vietų skirta kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, tuo tarpu tokio darbo ieškančių asmenų pirmąjį ketvirtį buvo 3,4 karto mažiau. Panašus santykis įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų – turintiems tokią kvalifikaciją vidutiniškai tenka 3,5 laisvos darbo vietos.
Pasiūlos ir paklausos neatitiktys fiksuojamos ir tarp atskirų profesijų. Transporto ir logistikos įmonėms trūksta 8 tūkst. – tiek laisvų darbo vietų jos įregistravo Užimtumo tarnyboje pirmą ketvirtį. Tai – 13,5 karto daugiau darbo pasiūlymų nei norinčių dirbti tokį darbą klientų. Autobusų ir troleibusų vairuotojams 1,9 tūkst. darbo skelbimų – 22,2 karto daugiau nei darbo ieškančių asmenų.
„Kodėl darbo rinkoje susiklostė tokios kvalifikacijų disproporcijos? Priežastys įvairios. Tai ne vien nauji reikalavimai darbo vietoms, technologijų ir skaitmenizavimo diegimas ar migracija, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis. – Gerokai sunkiau perorientuoti ir pritaikyti žmogų dirbti naujomis sąlygomis, greitai perkvalifikuoti, nes tai susiję ir su asmeniniais poreikiais ir jų galimybėmis“.
Darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema – iššūkis šalies ūkio sektoriams, švietimo sistemai, taip pat Užimtumo tarnybai. Neturintys profesinio pasirengimo žmonės vis sunkiau įsitvirtina darbo rinkoje.
Regioninė profesinė neatitiktis dar labiau ryškesnė ir specifinė. Darbo ieškančių žmonių profesinės kompetencijos dažnai yra ne tokios, kurių reikia darbdaviams arba kvalifikuoti asmenys gyvena ne tose teritorijose, kur yra darbo pasiūlymų.
Pasak G. Darulio, strategiškai patogūs regionai, išsidėstę šalia didžiųjų miestų, leidžia suderinti gyvenimą atokesnėse vietovėse ir greitai pasiekti norimas darbo vietas didmiesčiuose. Sunkiau tai padaryti mažuose miesteliuose ir atokiose vietovėse darbo ieškantiems žmonėms, ypač jei rajone žemas ekonominis aktyvumas ir nedidelė įmonių plėtra.
Net aukštu užimtumu pasižyminčioje Vilniaus apskrityje labiausiai trūksta įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų. Šios profesijos vienam asmeniui vidutiniškai tenka 9,7 laisvos darbo vietos. Kauno apskrityje šioje profesijų grupėje darbo pasiūlymų ir darbo ieškančių asmenų santykis – 3,1, Alytaus apskrityje – 2,1.
Klaipėdos apskrityje stebimas kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų stygius – laisvų darbo vietų registruota 4,5 karto daugiau nei norinčių tokį darbą dirbti. Toks pats santykis Vilniaus apskrityje, Šiaulių – 4,1, Alytaus – 3,3.
Nekvalifikuoto darbo ieškantiems daugiausiai galimybių susirasti darbą tik Vilniaus apskrityje – vienam tokio darbo norinčiam vidutiniškai tenka 2,9 laisvos darbo vietos. Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse laisvų darbo vietų nekvalifikuotam darbui buvo šiek tiek daugiau nei norinčių jį dirbti. Kituose regionuose darbo pasiūlymų nekvalifikuotam darbui mažiau nei tokio darbo ieškančiųjų.
Tiems, kurie neturi darbo perspektyvos ir galimybių įsidarbinti, Užimtumo tarnyba siūlo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse. Tai yra greičiausias ir patikimiausias būdas išlikti darbo rinkoje – įgyti paklausią profesiją.
Transporto sektoriaus įmonės pastaraisiais metais patiria didelį darbuotojų trūkumą, jos kas mėnesį Užimtumo tarnyboje registruoja po keletą tūkstančių laisvų darbo vietų. Ši aplinkybė, tikėtina, turi įtakos ir klientų mokymo programos pasirinkimui. Jau antrus metus tarp klientų populiariausia profesija – motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka. Didžioji dauguma pasibaigus mokymams dirba pagal įgytą profesiją.
Profesiniame mokyme šių metų pirmąjį ketvirtį pradėjo dalyvauti 3963 Užimtumo tarnybos klientai, kurie daugiausiai pasirinko motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo mokymo programas. 2021 m. profesijas įgijo 5,9 tūkst. asmenų – 10,3 proc. daugiau nei 2020 m.
Darbo paklausos ir pasiūlos neatitiktis – tipiškas visos Europos reiškinys. Santechnikai, vamzdynų montuotojai, slaugytojai, analitikai, suvirintojai, tolimųjų reisų vairuotojai, statybų inžinieriai, programinės įrangos kūrėjai, betonuotojai, staliai, gydytojai – tai profesijos, turinčios tarptautinę paklausą visame žemyne.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...