- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trišalėje taryboje jau vyksta diskusijos, kiek reikėtų padidinti baudas už nelegalų darbą. Lietuvoje baudų dydžiai už nelegalų darbą, anot darbdavių, nesikeičia pastarąjį dešimtmetį. Tačiau darbdavių atstovai taip pat sako, kad svarbu, ir kokiomis sąlygomis, ir dėl ko įvyksta pažeidimas, praneša LNK.
Būna atvejų, kai vos vienos dienos vėlavimas pranešti apie darbuotoją jau užtraukia atsakomybę. Apie tai žurnalistai kalbėjosi su Daliumi Čeponu, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoju.
– Visų pirma, leiskite mums suprasti, kokio dydžio Lietuvoje yra problema nelegalus darbas?
– Realaus dydžio gal nelabai kas gali ir pasakyti. Mes galime pasakyti iš to, ką mes nustatome. Deja, eilę metų mes matome tas pačias tendencijas – nelegalus darbas nemažėja. Sumažėja kartais viename sektoriuje, tačiau tam tikros bylos pakelia kitą sektorių automatiškai į viršų. Tai tos tendencijos labai paprastos: tris paskutinius metus yra stabiliai nustatoma tiek pat nelegaliai dirbančių asmenų ir, mes manome, kad atėjo laikas pagaliau daryti drastiškus sprendimus su atsakomybės taikymu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Nepaisant ekonomikos augimo, geresnių ar blogesnių laikų, visuomet nustatote tiek pat nelegalių darbuotojų darbo rinkoje. Ar yra kažkoks konkretus skaičius?
– Taip, yra konkretus skaičius. Tarkime pernai nustatėme beveik 2 tūkstančius asmenų, dirbančių nelegaliai, neteisėtai, iš 4200 patikrinimų. Tai, matote, jog tie skaičiai iš esmės nekinta paskutinius tris metus. Mes manome, jog priežasčių yra daug ir baudos visko čia nepakeis, bet yra kompleksinės priemonės, kurias taikome ir mes, ir kitos institucijos. Pradedant švietimu, baigiant prevencija.
– Jei jūs padidintumėte baudas, kokios jos būtų?
– Aš tikiuosi, kad ne mes, o Seimas padidins baudas. Minimalios baudos bus tris kartus didesnės. Norėčiau paaiškinti, kad atsakomybė už nelegalų darbą yra dvejopa. Už nelegalų darbą darbuotojas neatsako, atsako darbdavys – tiek vadovas administracine tvarka pagal administracinių nusižengimų kodeksą, tiek ir pati įmonė turi tam tikrą sankciją. Dvi skirtingos atsakomybės ir jos yra didinamos. Viena daugiau, kita mažiau. Dabar mes turime vadovams nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių eurų. Sankcijos vidurkis pernai buvo 1400 eurų. Įstatymų leidėjas inicijuoja pakeitimus – kelia dvigubai, t. y. apatinė riba kyla, viršutinė pasilieka ta pati – nuo 2 tūkstančių iki 5 tūkstančių eurų, siūloma tokia sankcija. Juridiniams asmenims einame šiek tiek kitu keliu – pririšant sankcijas prie minimalaus mėnesinio atlygio. Kodėl? Todėl, kad per paskutinius dešimt metų sankcija nekilo, t. y. nuo 868 eurų už vieną dirbantį darbuotoją juridiniam asmeniui. O minimali mėnesinė alga kilo. Dabar yra 720 eurų, berods, tiek buvo pernai metais. Tai praktiškai tos sankcijos susilygino. Jei žiūrėsime į netolimą kaimyninę praktiką – netgi ne Vakarų Europos valstybes. Pavyzdžiui, Bulgarijoje yra nuo tūkstančio iki 30 tūkst. eurų, Slovakijoje nuo 2 tūkst. iki 200 tūkst.
– Niekur nėra tokių mažų baudų kaip Lietuvoje?
– Yra kelios valstybės, kurios irgi gauna, kiek aš žinau, pastabų iš Europos Komisijos ir kitų atsakingų asmenų dėl sankcijų neadekvatumo. Visos valstybės eina ta linkme – peržiūri savo sankcijų paketą ir, manau, Lietuva turi būti tarp jų.
– Koks lašas nelegalaus darbo yra tie atvejai, kuriuos jūs surandate? Ar tai yra procentas nuo visų nelegaliai dirbančių, ar tai yra pusė visų nelegaliai dirbančių?
– Neteisėtas darbas, gal taip jį įvardykime. Pavyzdžiui, jei imtumėme konkretų sektorių – statybas, tai čia mes matome pagerėjimą įdiegus tam tikras privalomas priemones, kur sankcijos yra žymiai didesnės nei nelegalus darbas. Tai – taip vadinamosios skaidriai dirbančiojo ID koretelės, kurios privalomos statybų sektoriuje. Mūsų rezultatai rodo, kad palyginus su 2021-2022 metais, kai įsigaliojo ta kortelė, vos ne dvigubai sumažėjo mūsų nustatytų asmenų skaičius statyboje. Matome, kad sankcijos turi reikšmės. Gal ilgoje perspektyvoje, kaip aš atsimenu, buvo dėl neblaivumo, tendencijos sulėtės, bet čia mes matome didelį kritimą į apačią. Tikimės, kad ir kituose sektoriuose tai turėtų įvykti.
– Ar tai suveiks? Jūs puikiai žinote, kad žmonės yra racionalūs – jie moka skaičiuoti baudų dydžius, sumokamus mokesčius. Ir tai, ką jie praranda, dirbdami legaliai. Yra ir tokių atvejų, kai žmonės atsisako legalaus darbo vien dėl to, kad neprarastų įvairių lengvatų, kurias gauna. Arba jie nenori to parodyti sąskaitose dėl asmeninių įvairių priežasčių.
– Tikrai taip, bet čia mes turime tokią situaciją, kai yra du žaidėjai – darbuotojas ir darbdavys. Taip, galbūt darbuotojas turi įvairių intencijų, problemų ir galvoja vienaip, tačiau yra kita šalis, kuri jį samdo. Jei ji nenorės ir nebus suinteresuota, tas darbuotojas ir nedirbs nelegaliai. Mes kalbame dabar apie nelegalų darbą kaip apie apie vieną iš darbo santykių institutų, tai čia, mes manome, darbdavys dar turi šiokių tokių privalumų prieš sąžininkai mokesčius mokantį subjektą. Konkurencija yra nelygi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų per ketvirtį išaugo
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 421,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 32 eurais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Liberalai keičia poziciją dėl mokesčių reformos: palaikys pataisas RRF paramai gauti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos. ...
-
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų turizmo organizacijos vadovybę2
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai. ...
-
Dujų kaina biržoje toliau krinta, bet tai nemažina gyventojų sąskaitų: kodėl?21
Vyriausybė nuo liepos naikina kainos kompensaciją elektrai, o dujoms pratęsia iki metų galo. Dujų kompensacija šį pusmetį bus trečdaliu mažesnė. Nors dujų kaina biržoje ir toliau krinta, tai nemažina gyventojų sąskaitų. Kodėl taip yra i...
-
Lietuvos banko vadovas neneigia – rudenį gali būti sunku15
Lietuvos banko vadovas neneigia, kad rudenį gali būti sunku. Bet siūlo nebijoti, o vertinti toliau ir imtis sprendimų. Bene didžiausias nerimas tiems, kurie turi paskolas. Anot Lietuvos banko, palūkanos dar didės ir tikėtina, kad kiek didės rudenį. E...
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių3
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų5
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
NKSC direktorius: per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų nei tuo pačiu metu pernai – beveik 600, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas. ...
-
NKSC direktorius: šią savaitę prasidėjusios DDoS atakos tebesitęsia
Šią savaitę prasidėjusios paskirstytos paslaugos trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos tebesitęsia, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius. ...
-
Seimui pateiktos pataisos dėl algų savivaldos politikams8
Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas. ...