Pasaulio ekonomika dėl koronaviruso pandemijos ir priemonių jai įveikti 2020 m. susitrauks 3 proc., prognozuoja TVF, savo apžvalgą pavadinęs "Didysis užsidarymas" ("The Great Lockdown".). Metų pradžioje skelbtoje apžvalgoje TVF pasaulio ekonomikai 2020-aisiais pranašavo 3,3 proc. augimą.

Lietuvos ekonomika šiemet sumažės 8,1 proc., tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 8,2 proc. Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 7,5 proc. ir 8,6 proc., o 2021 m. – padidėti 7,9 proc. ir 8,3 proc.

Prof. Rimantas Rudzkis

– Kiek patikimos TVF prognozės?

– Dabar tas prognozes skelbia kas netingi. Ir visos jos yra labai pesimistinės. TVF niekuo neišsiskiria. Jos ir kitų organizacijų prognozės iš esmės parodo kryptį. Priimti už gryną pinigą skaičių reikšmę kaip kokybinį rodiklį nereikėtų todėl, kad yra labai daug nežinomųjų. Visi suprantame, kad daug kas priklauso nuo to, kiek ilgai karantinas užsitęs įvairiose šalyse. Nuo to labai skirsis ir šių, ir kitų metų skaičiai. Ir TVF nurodo, jų manymu, labiausiai tikėtiną variantą. Be to, jų prognozės visada būna atsargios. Vadinasi, nuosmukis gali būti gerokai didesnis, nei šiuo metu prognozuojama.

TVF praktika tokia: kas ketvirtį atnaujina prognozes, nepuola iš karto daryti labai skubotų išvadų, tiesiog parodo kryptį, kad šiuo metu prognozuoja pesimistiškiau nei prieš tris mėnesius, o po trijų mėnesių vėl koreguos. Ko reikėtų toliau laukti?

Aš neabejoju, kad šie metai tikrai bus sunkūs. Tiek pasauliui, pirmiausia Europai, tiek Lietuvai. Jau praėjusių metų pabaiga rodė, kad ES ekonomikos būklė nėra gera. Viskas krypo link to, kad šiais metais ištiks sąstingis. Jis ir taip būtų buvęs be visų karantino priemonių. Na, o dabar, kai dalies valstybių ekonomikų paralyžiuota, žinoma, bus didelis kritimas. Visos Europos nuosmukis bus didesnis, nei buvo 2009-aisiais po krizės. Tada bendras kritimas buvo palyginti nuosaikus, tik Baltijos valstybėse ženklus. Dabar bus gerokai didesnis.

Kiek tai atsilieps Lietuvai? Viskas priklausys nuo to, kaip greitai atsigaus pasaulinė prekyba, ypač ES rinka. Nes Lietuva yra nepaprastai priklausoma nuo eksporto. Mūsų šalies ekonomika orientuota į eksportą. Sakykime, Prancūzija arba Didžioji Britanija turi didelę vidaus rinką. O Lietuvos rinka labai mažytė, mes daug eksportuojame ir daug importuojame. Tai sudaro didelę mūsų BVP dalį. Todėl visada didelį poveikį mums turi svarbių užsienio rinkų būklė.

Prisiminkime, koks netikėtas 1999-aisiais buvo ekonomikos kritimas. Vien dėl to, kad Rusijos rinka, kurios svarba tuo metu buvo didelė, smuko, ir staiga pradėjome kristi, nors 1998 m. mūsų ekonomika labai sėkmingai augo. Aišku, tas pat pasikartojo ir 2008-aisiais. Bet tai jau buvo dvigubas smūgis, nes ir mūsų eksporto rinkos krito, ir buvome stipriai pažeisti bankų krizės, nes Lietuva buvo įkritusi į perkreditavimą. Nekilnojamojo turto prekybos rinka buvo perkaitusi, kaip ir statybų sektorius.

Tokio perkaitimo šiuo metu nėra, aišku, tai gera aplinkybė. Bet blogai tai, kad tapome dar labiau priklausomi nuo eksporto. Manau, Lietuvai tikrai bus nelengva. O esminis geras skirtumas, palyginti su tuo, kas buvo 2008-aisiais, kad esame euro zonoje. Šiuo metu Europos centrinis bankas daro tą patį, ką ir JAV Federalinė rezervų sistema, t.y. užpila rinką pigiais pinigais. Tai reiškia, kad Lietuvai bus lengva labai nebrangiai pasiskolinti ir bus galima išgyventi metus ar dvejus, nepaisant biudžeto pajamų praradimų. 2008–2009 m. teko skolintis su 9 proc. metų palūkanomis, tai buvo košmaras. To tikrai nebus šiemet.

– Jau penktoji COVID-19 savaitė, tačiau skolinimo rinka labai vangi. Nors Lietuvos bankas teigia nepastebėjęs kreditavimo sumažėjimo, tačiau vartotojai neslepia labai stipriai pajutę neigiamus pokyčius. Delsimas irgi neabejotinai prisidės prie ekonomikos kritimo.

– Taip, prisidės, bet Vyriausybė yra numačiusi gan stiprią paramą – paskolų garantijas. Jei jų bus atseikėta pakankamai, bankai drąsiau išduos paskolas. Bet visada taip būna per krizes su bankais, jie ir negali kitaip elgtis. Negali rizikuoti indėlininkų pinigais.

– Ar pakankamas ES ekonomikos gelbėjimo planas, nes parama kol kas skaičiuojama šimtais milijardų eurų, o Jungtinės Valstijos iš karto užsimojo mesti 2 trln. JAV dolerių?

– ES planas tikrai neskurdus, sumos taip pat artėja prie trilijonų. Be to, Europos centrinis bankas, kaip ir JAV centrinis bankas, gali be galo spausdinti pinigus, paramos apimtį bet kada gali padidinti priklausomai nuo situacijos. Manau, kad dabartinis planas – tik pirmas žingsnis svarstant, kad verslo veiklos apribojimai gali būti gana greitai atšaukti.

Jei apribojimų taikymas užsitęs ir gegužės mėnesį neįvyks lūžis, bus vienaip, o jei epidemija užsitęs ir dar birželį galios, ko gero, parama bus didinama.

– Gerų ženklų Europoje vis daugiau – kai kurios šalys leidžia daugiau verslo rūšių. Visur rengiami ar net parengti ilgalaikiai suvaržymo švelninimo projektai.

– Nesu medikas, bet manau, kad apribojimai buvo per griežti. Nueita gal lengviausiu keliu – riboti viską, ką tik įmanoma. Vis dėlto gal reikėjo didesnės atrankos, įvertinti, kokios priemonės tikrai būtinos, o kurias taikyti švelnesnes, nes jos labai slopina versla. Tai jau suvokta. Bet pasakius A, tenka ištarti ir B, jei jau pradėti taikyti suvaržymai, o užsikrėtusiųjų skaičius auga, nėra lengva motyvuoti ir dalies ribojančių priemonių atšaukimą.

Reikšmingas apribojimų švelninimas prasidės, kai epidemija akivaizdžiai pradės trauktis. Tačiau smūgis ekonomikai vis tiek bus didelis. Po truputį bus atleidžiami varžtai kiek palengvins situaciją, tačiau iki visiško jos atsigavimo – toli.

Puikiai suprantame, kad bus smogta statybų, nekilnojamojo turto, transporto, turizmo sektoriams. Jie praradimų šiemet patirs neišvengiamai. Klausimas tik toks – kokio dydžio bus tos netektys.

Tai priklausys nuo daug ko. Pirmiausia lems, ar epidemija pasibaigs netrukus ir ar negrįš rudenį. Vadovaukimės optimistiniu variantu, kad vasarą ji užges. Tada kitąmet būtų galima tikėtis ir atšokimo.

– ES metami pinigai reiškia naujas skolas valstybėms, nors jos ir taip jau skolingos. Kai kurios itin daug. Papildomos skolos neišvengiamai prislėgs labai ilgam.

– Esmė yra tokia: visas šis nuosmukis, kurio sulaukėme, yra apspręsta ne vien dabartinių verslo ribojimų, bet ir šiaip prastos pasaulio ekonomikos situacijos, susiklosčiusios per pastaruosius keletą metų. Atvirai sakant, 2008-ųjų krizės padariniai ir neišsisprendė. Iki pat 2020 m. pradžios mėginimai sugrįžti prie normalios paskolų politikos nepavyko. Juk JAV centrinis bankas buvo pradėjęs didinti palūkanas, kad monetarinė sistema vėl normaliai funkcionuotų. Ir nepavyko. Kai ėmė didėti palūkanos, iškart labai sparčiai ėmė kristi akcijų rinka. Prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva palūkanų normalizavimas buvo sustabdytas. Praėjo vienuolika dvylika metų po buvusios krizės ir iki šiol be jokios epidemijos nei Europos, nei Jungtinių Valstijų centriniams bankams nepavyko grąžinti įprastos paskolų politikos. Vadinasi, prieš COVID-19 krizės reiškiniai dar nebuvo pasibaigę.

Jei apribojimų taikymas užsitęs ir gegužės mėnesį neįvyks lūžis, bus vienaip, o jei epidemija užsitęs ir dar birželį galios, ko gero, parama bus didinama.

Svarbu dar kitkas. 2019 m. Europos pramonė atrodė labai prastai. Labai krito automobilių gamyba – itin svarbi ES pramonės dalis.

Iš esmės dabartinę situaciją nulėmė trys neigiami veiksniai. Pirmas –  milžiniškas pasaulio įsiskolinimas. Jis nuo 2008 m. nė kiek nesumažėjo. Ir verslas, ir valstybės yra įsiskolinusios. Priminčiau tos pačios Italijos skolas, Graikijos skolas. Prancūzijos skola gana didelė. Jungtinėse Valstijose. Bendras pasaulio įsiskolinimas, jei paimtume valstybinį, privatų sektorius ir namų ūkius, šiuo metų siektų maždaug 300 proc. BVP. Rekordiškai daug. O milžiniškas išsiskolinimo lygis trukdo ekonomikai normaliai vystytis.

Antras veiksnys – prekybos karai tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Tai labai pastebimai stabdė pasaulio ekonomikos plėtrą. Turime pripažinti, globalizacija – darbo pasidalijimas tarp skirtingų pasaulio regionų –  buvo labai stiprus variklis, spartino vystymąsi. Protekcionistiniai sprendimai, pirmiausia iš JAV pusės, aišku, ir ne tik jų vienų, turėjo didelį poveikį.

Ir trečia priežastis – COVID-19 karantino priemonės.

Viskas susidėjo į viena. Yra trijų neigiamų pasaulinių veiksnių kombinacija, todėl TVF ir sako, kad šie metai nebus geri.

Mažinami verslo suvaržymai

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį leido kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Vėl galės dirbti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įeigą iš lauko. Prekyba žemėmis, trąšomis jau buvo palengvinta praėjusią savaitę. Dabar bus leistą veikti ne maisto prekių parduotuvėms, buitinių ir remonto paslaugų teikėjams, jei bus galima reguliuoti klientų srautus, kad vienu metu būtų aptarnaujamas vienas žmogus. Tačiau grožio salonai, lauko kavinės, sporto klubai dar turės palaukti. Kiek, nežinia.

Pasaulis – tiek Jungtinės Valstijos, tiek daugelis Europos šalių – atidžiai stebi, ką pasirinks Italija, besistengianti įveikti savo didžiausią krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. O Italijos premjeras Giuseppe Conte balandžio 10-ąją atsisakė benk kiek švelninti suvaržymus verslui ir iki gegužės 3-iosios pratęsė karantiną, nepaisydamas šios krizės žlugdančio poveikio ekonomikai. G.Conte šį sprendimą priėmė po kelias dienas trukusių konsultacijų su mokslininkais ir profesinių sąjungų lyderiais, reiškusiais priešingo pobūdžio nuogastavimus.

Bet, pavyzdžiui, Lenkija nuo balandžio 19-osios pradės palaipsniui atšaukti dėl koronaviruso šalyje galiojančius suvaržymus ir pradės lėtą ekonomikos atšildymą. Greičiausiai tai bus panašūs, kaip Lietuvoje, ir bus atšaukti griežčiausi prekybos apribojimai.

Čekijos vyriausybė antradienį pristatė penkių etapų planą, kaip bus švelninamos karantino priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti koronaviruso plitimą. Nuo balandžio 20 d. bus leista atsidaryti turgavietėms po atviru dangumi bei amatininkų ir prekybininkų dirbtuvėms, pavyzdžiui, batų taisykloms ar siuvykloms. Taip pat bus leidžiamos vestuvės, kuriose galės dalyvauti iki dešimt žmonių, o profesionaliems sportininkams turėtų būti leista treniruotis mažesnėmis grupėmis. Mažesnės parduotuvės, kurios nėra įsikūrusios prekybos centruose, vėl galės vykdyti veiklą nuo balandžio 27 d.

Didesnės parduotuvės, nesančios prekybos centrose, ir sporto klubai be persirengimo kambarių duris vėl galimai atvers gegužės 11 d., o restoranams ir barams bus leidžiama aptarnauti klientus lauko kavinėse ir terasose nuo gegužės 25 d. Tą pačią dieną Čekijos vyriausybė žada leis atsidaryti kirpykloms ir kosmetologijos salonams, muziejams, galerijoms ir lauke įsikūrusioms zoologijos sodų dalims.

Prekybos centrų, restoranų, barų, viešbučių, teatrų, pilių, zoologijos sodų veikla, kultūros ir sporto renginiai iki 50 žmonių, taip pat didesnės vestuvės bus leidžiamos nuo birželio 8 d.

Austrijoje pirmosios parduotuvės ir paslaugų įmonės darbą atnaujino jau balandžio 14-ąją. Tačiau iki tol dėl koronaviruso pandemijos veikė ne tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės, bankai, pašto skyriai, degalinės, bet ir skalbyklos, cheminės valyklos, gyvūnų prekių parduotuvės.

Dabar dar veiks automobilių ir dviračių servisai, automobilių plovyklos, statybos ir sodo bei daržo prekių turgūs, neatsižvelgiant į jų plotą. Taip pat atidaromos nedidelės parduotuvės, pavyzdžiui, optikos, drabužių ir avalynės, tačiau jų plotas neturi viršyti 400 kv. m.

"Kauno dienos", BNS, ELTA inf.

Valstybė 2019 - 2020 - 2021

ES 1,3 -7,3 4,7

Airija 5,5 -6,8 6,3

Austrija 1,6 -7 4,5

Belgija 1,4 -6,9 4,6

Bulgarija 3,4 -4 6

Čekija 2,6 -6,5 7,5

Danija 2,4 -6,5 6

Estija 4,3 -7,5 7,9

Graikija 1,9 -10 5,1

Ispanija 2 -8 4,3

Italija 0,3 -9,1 4,8

Kipras 3,2 -6,5 5,6

Kroatija 2,9 -9 4,9

Latvija 2,2 -8,6 8,3

Lenkija 4,1 -4,6 4,2

Lietuva 3,9 -8,1 8,2

Liuksemburgas 2,3 -4,9 4,8

Malta 4,4 -2,8 7

Nyderlandai 1,8 -7,5 3

Portugalija 2,2 -8 5

Prancūzija 1,3 -7,2 4,5

Rumunija 4,1 -5 3,9

Slovakija 2,3 -6,2 5

Slovėnija 2,4 -8 5,4

Suomija 1 -6 3,1

Švedija 1,2 -6,8 5,2

Vengrija 4,9 -3,1 4,2

Vokietija 0,6 -7 5,2

Euro zona 1,2 -7,5 4,7

Argentina -2,2 -5,7 4,4

Australija 1,8 -6,7 6,1

Baltarusija 1,2 -6 3,5

Brazilija 1,1 -5,3 2,9

Čilė 1,1 -4,5 5,3

D.Britanija 1,4 -6,5 4

Honkongas -1,2 -4,8 3,9

Indija 4,2 1,9 7,4

Iranas -7,6 -6 3,1

Islandija 1,9 -7,2 6

Izraelis 3,5 -6,3 5

JAE* 1,3 -3,5 3,3

Japonija 0,7 -5,2 3

JAV 2,3 -5,9 4,7

Kanada 1,6 -6,2 4,2

Kinija 6,1 1,2 9,2

Kolumbija 3,3 -2,4 3,7

Meksika -0,1 -6,6 3

N.Zelandija 2,2 -7,2 5,9

Norvegija 1,2 -6,3 2,9

PAR** 0,2 -5,8 4

P.Korėja 2 -1,2 3,4

Rusija 1,3 -5,5 3,5

San Marinas 1,1 -12,2 5,4

Saudo Arabija 0,3 -2,3 2,9

Serbija 4,2 -3 7,5

Singapūras 0,7 -3,5 3

Šveicarija 0,9 -6 3,8

Taivanas 2,7 -4 3,5

Turkija 0,9 -5 5

Ukraina 3,2 -7,7 3,6

Šaltinis: TVF ekonomikos apžvalga „World Economic Outlook“.

* Jungtiniai Arabų Emyratai

** Pietų Afrikos Respublika