- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl Klaipėdos uosto direkcijos veiklos Vyriausybė nusprendė didinti jos įstatinį kapitalą.
Kapitalą didina nuolat
Pagrindinė priemonė Uosto direkcijos įstatiniam kapitalui didinti yra jo investicijos į uosto vystymą.
Dėl laivybos kanalo gilinimo ir platinimo, krantinių rekonstrukcijos ir remonto, geležinkelių statybos ir remonto įstatinis kapitalas bus didinamas 2 mln. 749 tūkst. 496 eurais. Tai yra dalis, kuri buvo palikta rezerve praėjusių metų pelno.
Iš viso po šio didinimo Uosto direkcijos kapitalas sudarys 591,549 mln. eurų.
Uosto direkcijos kapitalas yra didinamas nuolat. Per 2018 metus tai daryta 4 kartus. Per metus įstatinis kapitalas augo 38,6 mln. eurų. Tą sumą sudarė iš rezervo skirtas turtas ir iš valstybės perimtų dviejų žemės sklypų vertė.
Kalbant apie šių metų rezultatus, jie yra vieni iš geresnių pagal Uosto direkcijos veiklą, kuri numato uosto vystymą. Per I ketvirtį Uosto direkcija iš savo lėšų į uosto vystymą investavo per 18 mln. 113 tūkst. eurų.
Iš jų didžiausia dalis – 15 mln. 965 tūkst. eurų – teko krantinėms vystyti, 1,45 mln. eurų – dokų duobėms tvarkyti, 532 tūkst. eurų – geležinkeliams atnaujinti arba įrengti.
Atsiskaitė už paskolą
Atliktas 2018 metų Uosto direkcijos auditas. Jie laikomi vieni sėkmingiausių – Uosto veiklos metų jo istorijoje. Vietoje planuotų 41,96 mln. tonų, uostas 2018 metais krovė 46,58 mln. tonų.
Iš savo veiklos Uosto direkcija per 2018 metus gavo 63,6 mln. eurų arba 3,9 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
Pernai Uosto direkcijos grynasis pelnas siekė 31 mln. eurų. Investicinių projektų buvo įgyvendinta už 38,8 mln. eurų.
Geri 2018 metų rezultatai leido grąžinti Šiaurės investicijų bankui beveik 7,7 mln. eurų paskolą ir įžengti į naujus metus be paskolų.
Siūlė pajamų korekciją
Nepaisant gerų Uosto direkcijos rezultatų, jos veiklą analizavo ir Susisiekimo ministerijos auditas. Šio audito ataskaita viešai neskelbiama.
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis užsiminė, kad auditui užkliuvę tai, jog daugelį metų nėra keičiama uosto apmokestinimo sistema. Didžiausios sumos gaunamos iš atplaukiančių laivų, o uosto žemė, kuri yra vertinga, apmokestinama labiau simboliškai.
„Padidinusi uosto žemės mokestį, valstybė iš uosto galėtų gauti dar daugiau pajamų“, – dėstė R.Masiulis.
Iš 2018 m. uosto veiklos ataskaitos matyti, kad iš 63,6 mln. eurų uosto pajamų dalis iš žemės nuomos sudarė 7,37 mln. eurų.
Kad uosto pajamos iš žemės nuomos turėtų augti ir anksčiau ne kartą diskutuota. Šių pajamų korekciją stabdė tai, kad uosto kompanijos labai daug investuodavo į uosto vystymą. Dėl to kasmet vidutiniškai 7,5 proc. augo Klaipėdos uosto krova, o pritraukiant naujus laivus ir uosto pajamos per rinkliavas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...