- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo įstatyme siūloma numatyti galimybę ūkio lėšas skirti ir nevalstybinėms mokykloms, tačiau jos turėtų atitikti minimalius socialinės atsakomybės ir bendruomeniškumo standartus.
Jos taip pat turėtų skirti ne mažiau nei 80 procentų savo grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno ugdymo proceso organizavimui, mokytojų atlyginimams ir socialiai pažeidžiamų mokinių galimybėms mokytis tose mokyklose. Šios lėšos turėtų būti panaudotos per vienerius metus nuo metinių finansinių ataskaitų pateikimo.
Tokį pasiūlymą Seime svarstomoms Švietimo įstatymo pataisoms įregistravo Seimo nariai Aušra Papirtienė, Tomas Tomilinas, Liudas Jonaitis, Irena Šiaulienė ir Vanda Kravčionok.
Šios lėšos turėtų būti panaudotos per vienerius metus nuo metinių finansinių ataskaitų pateikimo.
Pagal jų siūlomą projektą, „detalią minimalios nevalstybinių mokyklų socialinės atsakomybės ir bendruomeniškumo tvarką nustatytų Vyriausybė“. Siūloma, kad finansavimas ūkio lėšoms būtų skiriamas iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ir/ar savivaldybių mokykloms.
Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės A. Papirtienės, Lietuvoje seniai vyksta diskusijos dėl ūkio lėšų kompensavimo privačioms mokykloms.
„Dominuoja sutarimas, kad bendruomenės poreikius tenkinančios mokyklos, kurios beveik visą savo pelną skiria mokyklos reikmėms, turi gauti visišką valstybės ir savivaldybių finansavimą. Tai mokyklos, kurios vykdo misiją ir visiškai neturi reikšmės, ar jos priklauso valstybei, savivaldybei ar privatiems asmenims. Tačiau šioje diskusijoje taip pat seniai susiformavo dominuojanti nuomonė, kad mokyklos, uždirbančios milžiniškus pelnus iš tėvų įnašų ir mokančios labai kuklias algas savo mokytojams (beje, iš valstybės biudžeto), negalėtų pretenduoti į ūkio lėšų padengimą. Todėl siūlome įstatyme numatyti esminį pelno paskirstymo kriterijų, kuris atskirs mokyklas, atitinkančias minimalius socialinės atsakomybės ir bendruomeniškumo standartus“,- sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Papirtienė.
Ji pažymi, kad analogiškas kriterijus yra taikomas šiuo metu galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme, kuris riboja ir nukreipia socialinių įmonių pelno paskirstymą įmonės misijos vykdymui. Panašų principą dėl pelno nukreipimo siūloma taikyti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame Socialinio verslo įstatymo projekte.
Švietimo įstatymo pataisos, kurias Seimui pateikė švietimo, sporto ir mokslo ministras, sulaukė pritarimo po pateikimo.
„Pats įstatymo pakeitimas jokio rezonanso pateikimo metu Seimo salėje nesulaukė, bet nerimą sukėlė į jį įregistruoti kai kurie pasiūlymai, kuriuos priėmus atsivertų plačios galimybės privačioms ugdymo įstaigoms pretenduoti ne tik į valstybės dotacijas ugdymui (tai jau yra dabar), bet ir į ūkio lėšas. O tvarką dėl to turėtų nustatyti Vyriausybė. Įstatyme jokių saugiklių nebūtų. Tad viskas būtų būsimos Vyriausybės valioje, ir dar neaišku, kokia ta valia būtų, kokios tvarkos būtų nustatytos. Tokiu atveju valstybės dotuojamomis ūkio lėšomis galėtų pasinaudoti ne tik mažosios savitą pedagoginę sistemą (Valdorfo, Montesori ir pan.) taikančios ir pelno nesiekiančios mokyklėlės, bet ir privačių mokyklų tinklai, kurie susikrauna nemenkus pelnus iš tėvų mokamų nemažų mokesčių. O tai būtų socialiai neteisinga“,– Eltai sakė A. Papirtienė.
Jos nuomone, teikiamas pasiūlymas situaciją sušvelnintų. „Reaguodami į susidariusią situaciją bei matydami pavojų, kad tokiems Seimo narių pasiūlymams gali būti pritarta, parengėme pasiūlymą, kuris situaciją sušvelnintų. Pasiūlymu neatimama galimybė iš valstybės finansuoti nevalstybines mokyklas, bet į įstatymą įdedami saugikliai, kurie užtikrintų, jog finansavimas gali būti skiriamas tik socialiai atsakingoms, bendruomeniškumą puoselėjančioms ir ne į pelną, o į švietimo misijos vykdymą orientuotoms mokykloms“,- sakė A. Papirtienė.
Kitą trečiadienį Švietimo įstatymo pataisas ketina svarstyti Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...