Ūkininkai skambina pavojaus varpais: turbūt degtukų dėžutė kainuoja daugiau nei pienas

„Mes, prieš įkuriant šitą ūkį, penkis metus važiavome dirbti į Olandiją, ten užsidirbome pinigėlių, suinvestavome į žemę, o dabar kas belieka... ir vėl atgal, viską parduoti“, – sakė ūkininkė iš Kėdainių rajono Jūratė Antanavičienė.

Esą taip nutiko todėl, kad pieno kainos tapo nebelogiškos. Už litrą ūkininkas gauna 30 euro centų.

„Turbūt degtukų dėžutė kainuoja daugiau nei pienas“, – juokėsi J. Antanavičienė.

Moteris pasakojo, kad apie susitaupymą ateičiai nė nesvajoja, neretai nepavyksta net susimokėti paskolų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Labai nuotaikos nebeliko, nes stipriai mažinamos kainos, tiesiog žlugdomas tas žemės ūkis. Nors tikėjomės labai daug, naudojomės daugeliu paramų“, – pasakojo J. Antanavičienė.

Pienininkų asociacijos pirmininkas sako, kad ūkininkai spaudžiami iš visų pusių.

„Taip kaip aukšlė vandenyje, iš apačios duoda plėšrios žuvys, tarkime lydeka, o iš viršaus – kiras. Tai va, mes dabar tokioje padėtyje esame. Valdžia, perdirbėjai, prekybininkai“, – aiškino Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Ūkininkams besiskundžiant, kad prekybos centruose pieno produktų kainos didžiulės, o karvių augintojai gauna labai mažai, situacija susidomėjo Seimo kaimo reikalų komitetas.

Aš galvoju net atsisakyti paramos ir visiški mesti ūkininkavimą. Su tuo, kas dabar vyksta – tikrai ne, neapsimoka visiškai.

„Kreipėmės į Konkurencijos tarybą, kad tiesiog patyrinėtų, ar tai nėra kartelinio susitarimo. Pavyzdžiui, per radiją paskelbiama staiga, jog dabar pienas bus perkamas už tokią ir tokią kainą“, – sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Skaičiuojama, kad artimiausiu metu užsidarys apie pusšimtį ūkių visoje Lietuvoje.

„Nuo 100 karvių, kiti nuo 50. Kupiškis, Radviliškis ir visi kiti. Kai kurie bijo, nes dar nėra projektai pasibaigę. Tai žmonės jau neruoš pašarų“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakojo J. Vilionis.

Pasak J. Vilionio, kyla grėsmė, kad ūkiams traukiantis nebeliks lietuviškos produkcijos.

„Virš 500 karvių, tokie yra 42 ūkiai Lietuvoje. Tai čia daug iš 14 tūkst.? Ūkiai su šimtu ar panašiai karvių, tada dar mažiukai lieka. Jei pasitrauks ir mažieji ūkiai, iš kur bus pieno gaunama?“ – kėlė klausimą J. Vilionis.

Žemės ūkio viceministras sako, kad tai natūrali atranka, nes traukiasi vyresni ūkininkai.

„Pavojų visada mes matome. Suprantame, bet lygiagrečiai matome, kad daugėja ir jaunų ūkininkų skaičius. Manau, kad ateityje ateis nauja karta, kuri pasirinks vieną ar kitą veiklos strategiją“, – sakė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Tačiau jaunimas, net ir labiausiai motyvuotas ūkininkauti, prasmės irgi nebemato. Pavyzdžiui, dar tik pradedantis ūkininkas Eimantas, turintis fermą Tauragėje, sako, kad labai norėtų dirbti šitą darbą,  nes tai – šeimos tradicija.

„Pradėjo patikti. Vis tiek, labai stipriai į ekologiją žiūriu. Pradėjo patikti pats pobūdis. Kažkaip traukia, nes patinka iššūkiai, kaip paruošti dirvožemį, kaip sugalvoti naujovę“, – dalijosi ūkininkas iš Tauragės rajono Eimantas Eigirdas.

Tačiau susipažinus su situacija, nusviro rankos.

„Yra labai nepastovios grindys. Aš galvoju net atsisakyti paramos ir visiški mesti ūkininkavimą. Su tuo, kas dabar vyksta – tikrai ne, neapsimoka visiškai. Anksčiau galbūt apsimokėjo, būdavo, pasakojo mano tėvams, kad bus geresni laikai, bet nuo 2005 metų ūkininkaujant jie dar nematė geresnių laikų“, – atviravo E. Eigirdas.

Iš Briuselio sugrįžęs kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sako, kad situacija Lietuvoje turėtų keistis, nes beveik metus vykstantis karas Ukrainoje gerokai pakeitė Europos Sąjungos supratimą apie maisto tiekimą.

„Dėl geopolitinės situacijos yra suprantamas trumpųjų maisto grandinių poreikis išsaugoti ir būtent gamybos regionuose užtikrinimas, išlaikymas ir garantavimas maisto, būtent kiekvienos šalies ir kiekvieno regiono, tai yra turbūt pagrindinis prioritetas ir stiprybė tos pačios Europos Sąjungos“, – tikino Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika.

Skaičiuojama, kad per dvidešimt metų nuo Lietuvoje laikytų pusės milijono karvių, dabar šis skaičius susitraukė iki 200 tūkst.