- Jūratė Anilionytė, Tomas Kavaliauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šįmet iš bulvių turtų nesusikrausi, sako jų augintojai, ypač neturintieji, kur jų eksportuoti. Ne vienas svarsto, ar sodins jų šį pavasarį.
Daržovių augintojų asociacija dėl susiklosčiusios situacijos kaltina prekybos tinklus, esą šie, kariaudami dėl pirkėjų, muša kainą. Prekybininkai atšauna, kad jie – kalti mažiausiai.
Kėdainių rajono ūkininkas į vieną iš Kauno turgų bulvių atveža kelis kartus per savaitę. Daugiau kaip tūkstantį tonų užauginęs vyras pardavė maždaug pusę – turguose, prekybos centruose, pavieniams žmonėms ar išvežė į Vengriją, Rumuniją. Ūkininko teigimu, šie metai prasti – ir bulvių valgytojų vis mažiau, ir kaina nedidelė.
„Gaunu 11 ar 12 centų, įvairiai būna. Kur vežame į turgų, ten kaina būna didesnė, nes reikia transporto išlaidas padengti, automatiškai didesnė kaina, tai gauname tuos 15–16 centų. Savikaina panašiai išeina apie 10–11 centų“, – sako ūkininkas Rolandas Andrulis.
Daržovių augintojų asociacijos vadovė sako, kad daugiau uždirbs tik bulves eksportuojantys, bet vežti jų nelabai yra kur – geru derliumi giriasi ir lenkai, ir baltarusiai, rinkoms galintys pasiūlyti daug ir pigių bulvių. Tiesa, būtų galima parduoti bulvių perdirbti, tačiau lietuviai vis tiek gauna už jas maždaug dešimčia centų mažiau nei kitų šalių augintojai.
„Tai yra didelis kelias, kai reikia iki Italijos ar Belgijos, ar Olandijos nuvežti bulves ir eksportuotojai tą įskaičiuoja. Iš kitos pusės, mes neturime didelių kiekių, tiekimas yra fragmentuotas, jie turi dirbti su keliais tiekėjais čia, Lietuvoje, kurie yra ne kooperuoti“, – aiškina Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Daržovių augintojai sako, kad kainą muša ir prekybos tinklų konkurencija, paaštrėjusi atėjus „Lidl“.
„Jie skelbia akcijas ir pardavimo kaina yra iš dalies kompensuojama pačio prekybos tinklo. Visi kiti prekybos tinklai, jie irgi sau kelia tokią užduotį, kad daržovių ir bulvių kainos turi būti ne didesnės negu prekybos tinkle „Lidl“, bet tai, ką turi pasiūlyti, ir tos nuolaidos yra augintojo sąskaita“, – tikina Z. Cironkienė.
„Prekybininkai turbūt mažiausiai atsakingi už šią situaciją. Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl bulvių supirkimo kainos yra nedidelės. Visų pirma, bulvių augintojai išaugina daugiau bulvių, nei mūsų žmonės Lietuvoje suvalgo, reiškia, jų reikia mažiau. Kita priežastis, kad konkurencija tarp tų pačių augintojų yra didelė ir vienas už kitą siūlo mažesnes kainas prekybininkams, kad jie toliau parduotų žmonėms“, – situaciją aiškina Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Daržovių augintojų duomenimis, pernai bulvių pasėlių sumažėjo dešimtadaliu, panašiai jų greičiausiai mažės ir šįmet. Beje, šįmet, palyginus su pernai, ūkininkai maždaug trečdaliu pigiau parduoda ir kopūstus, burokus bei svogūnus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...