Tyrimas: vidutinės studento pajamos per mėnesį – 615 litų

2012-06-11 22:04:12
DMN inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Tyrimas: vidutinės studento pajamos per mėnesį – 615 litų Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas apklausė daugiau nei 9 tūkst. šalies studentų ir pasidomėjo studentų finansine situacija.

Tyrimas atskleidė, jog vidutinės studento pajamos Lietuvoje per mėnesį siekia 615 Lt. Didžiausiomis pajamomis disponuoja sostinės ir uostamiesčio studentai, mažiausiomis - Šiaulių ir Vilniaus rajone gyvenantys, bet gretimų didmiesčių aukštosiose mokyklose studijuojantieji jaunuoliai. Ši tendencija sutampa ir su vidutinio darbo užmokesčio pasiskirstymu Lietuvoje.

Ir nors studentiška piniginė iš pirmo žvilgsnio ir neatrodo labai pilna, 45 proc. studentų tvirtina, jog jie niekada arba retai pritrūksta pinigų. Tendencijoms akivaizdžią įtaką turi pačių pajamų lygis - kiekvieną mėnesį trūkstantys lėšų vidutiniškai gauna 576 Lt/mėn., o niekada nepritrūkstantys - daugiau nei minimalią algą - 715 Lt/mėn.

Viena vertus, daugumos pritrūkstančiųjų elgsena esant lėšų „badui" demonstruoja finansinį sąmoningumą - 56 proc. studentų spragas kamšo mažindami vartojimą. Taip pat nemaža dalis jaunuolių - 24 proc. apklaustųjų - papildomos finansinės paramos kreipiasi į gimdytojus. Todėl vertėtų patarti tėvams, jog finansinė parama turėtų veikti kaip greitoji pagalba. Jei pacientas, o šiuo atveju studentas, yra kritinės būklės - bėdos su sveikata, mokslais ar kita nelaimė - greitoji pagalba atskuba, tačiau visais kitais atvejais teikia tik rekomendacijas ir pas jį nevyksta. Kitu atveju, neribota finansinė parama gali sukurti iliuziją, jog pinigai - neribotas išteklius.

Dalies studentų pajamas papildo su darbo santykiais susiję atlygiai. Remiantis mūsų atliktu tyrimu, vien studijomis užsiima 71 proc. apklaustųjų. 6 proc. dirba pilną darbo dieną, 9 proc. derina darbą su mokslais, o 12 proc. dirba nereguliariai. Nuo to priklauso ir studentų pajamos: pilną darbo dieną dirbančių studentų pajamos yra 2.5 karto didesnės nei vien tik studijuojančiųjų.

Vis dėlto pagrindinis studentų darbas yra studijuoti, be to, ir jaunimo nedarbo lygis dviženklis, tad nieko keisto, kad beveik 80 proc. studentų pajamų šaltinis yra tėvų parama. Tačiau į kišenę įbruktais ar į sąskaitą pervestais pinigėliais ji nesibaigia. 90 proc. studentų sulaukia paramos natūra - maisto produktus, drabužius perka ar automobilio baką pripildo tėvai.

Natūrinė parama studentams itin reikšminga ir daugeliui jų padeda išlaidas sumažinti perpus ir daugiau. Beje, vidutinių studento pajamų skirtumas tarp sulaukiančių ir nesulaukiančių paramos natūra tik 40 litų. O su lauknešėliais iš namų grįžta net ir tie, kurių pajamos per mėnesį siekia 7000 Lt.

Didžiąją jaunuolių (ir gyvenančių atskirai, ir su kambariokais) pajamų dalį „suvalgo" būsto išlaikymas. Tiesa, masto ekonomija veikia, todėl gyvenantys keliese būstui išleidžia vidutiniškai 104 Lt mažiau. Penktadalį išlaidų studentai skiria maistui, o beveik pusė maistui tenkančios sumos - laisvalaikiui.

Ir nors studentai studijų laikotarpiu sugeba išsiversti su nedidelėmis pajamomis, jie tikisi, jog pabaigus studijas situacija radikaliai pasikeis. Vidutinė atlyginimo suma, kurios tikisi mokslus baigęs jaunimas, siekia 2181 Lt/mėn. (atskaičius mokesčius), o tai yra trečdaliu daugiau nei vidutinis atlyginimas šalyje.

Didžiausiai lūkesčiais pasižymi pirmakursiai, kurių nurodyta vidutinė suma išauga net iki 2500 Lt. Pagal regionus - uostamiesčio studentai - labiau dėl ten ruošiamų jūreivių, kurie netgi atsakinėdami į klausimyno klausimus lūkesčius nurodė eurais.

Tuo tarpu atsakymai į klausimą „Už kokį mažiausią atlyginimą sutiktumėte dirbti pilną darbo dieną baigę studijas" koncentravosi 1000 - 1500 Lt intervale, o vidutinė reikšmė siekė 1509 Lt/mėn. po mokesčių.

Šiame straipsnyje: studentai studentų pajamos studentavimas

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 3

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Pir, 2012-06-11 16:47

Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. „ Pageidautina padėti vaikui su pradinėmis išlaidomis: kelione, aukštosios mokyklos mokesčiu už knygas, išlaidomis maistui ir būstui pirmaisiais mėnesiais. Manoma, kad pirmiems 3–4 mėnesiams reikės nuo 6 iki 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jūsų vaikas gali susirasti darbą, nes, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Olandijoje yra unikalios galimybės derinti studijas ir darbą. Studentui pakanka dirbti 15–20 val. per savaitę, kad padengtų visas išlaidas. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas. Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?