- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone dešimtmetį moterims padedanti Zita matė daug. Anot jos, sunkiausia, kai nepilnametė, kuri negali pasirūpinti savimi, išgirsta, jog laukiasi. Kokia parama ir paslaugos yra prieinamos nėščiosioms ir vaikams iki 2 metų, pasakojama LNK reportaže.
„Dažniausiai išgirsta – prisidirbai, tai pati ir tvarkykis. Aišku, merginos sutrikusios, nežino, ką daryti“, – sakė Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
Nepriteklius, maisto stoka, svajonės apie nuosavą būstą – taip gyvena dalis jau ir pagimdžiusių moterų.
„Krizių nėštumo centras tada suteikia ir sauskelnių, ir rūbelių, mišinukų. Į mus kasmet kreipiasi apie 300–400 moterų“, – kalbėjo Z. Tomilinienė.
Kokia parama ir paslaugos prieinamos nėščiosioms bei vaikams iki dvejų metų, realią situaciją nusprendė išsiaiškinti mokslininkai kartu su nevyriausybininkais.
„Žodis šokiravo nelabai net tinkantis, nes jau daug metų dirbu šioje srityje, mačiau visko. Šis tyrimas yra be galo aktualus, kad kartais net baisu darosi“, – konstatavo situaciją NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot vaiko teisų gynėjų, nors nepilnametės gimdo vis rečiau, bet dėl lytinio švietimo spragų situacija vis dar sudėtinga.
„Pamatytas vaizdas, ko gero, lydės visą gyvenimą, kai išbalusi nepilnametė ir jos vaikutis, kurio odelė net persišviečia, atrodo, net visos kraujagyslės matosi, toks melsvo atspalvio visas iš to bado“, – sukrėsta kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė.
Profesorė dalinasi situacija, kai pati prieš kelis dešimtmečius dirbo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, tačiau sako, kad per tiek laiko nelabai kas ir pasikeitė.
Įsivaizduokite, nėščia moteris prieš pat gimdymą turi išgyventi 70 dienų už 315 eurų. Toks vakuumas ir liko trisdešimt metų mūsų nepriklausomybės. Na, ir ką, mes apiplėšėme tuos žmones, kurių nebemaitiname“, – apnuogino piktžaizdes profesorė.
Įsivaizduokite, nėščia moteris prieš pat gimdymą turi išgyventi 70 dienų už 315 eurų. Toks vakuumas ir liko trisdešimt metų mūsų nepriklausomybės.
Sakoma, sotus alkano neužjaučia, tačiau tai neturėtų galioti valstybei.
„Vienkartinė išmoka vienišai mamai, kuri neturi reikiamo socialinio draudimo stažo, iš valstybės biudžeto mokama 315 eurų. Tai yra 20 eurų daugiau nei praeitais metais. Visos šeimos gauna vienkartinę išmoką gimus vaikui. Ši išmoka irgi padidėjo 33 eurais ir dabar sudaro 539 eurus. Na, tai sakyti, kad tai visiškai vienintelė išmoka, toli gražu ne“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.
Nurodoma, kad dalies apklaustųjų egzistencija, ypač kalbant apie būstą, yra pakibusi ant plauko. Ir tai nėra vien tik vargingiausių problema.
„Tas skurdas paliečia ne tik nedirbančias“, – pastebėjo I. Tamutienė.
„Mamos, kurios yra vienišos, pamestos savo vyrų, nenoriu gilintis į visas tas buitines situacijas, bet jos yra statistiniai vienetai, o ne žmonės“, – kalbėjo E. Urbonienė.
Kas laukia tik gimusių vaikų? Anot specialistų, pirmasis tūkstantis dienų gyvenime – pats jautriausias laikotarpis, o žmogus vystosi sparčiausiai. Kai kurių motinų vadinamieji vaiko pinigai – vienintelės pajamos.
„Realybėje valdžia nepakankamai padeda nėščioms ir pagimdžiusioms moterims. Vaiko pinigai, tie 80 eurų, yra ašaros“, – teigė Z. Tomilinienė.
Prasimaitinti sugebama tik su „Maisto banko“ pagalba.
„Šios grupės vaikai yra kaip ir diskriminuojami pagal amžių. Pavyzdžiui, lopšeliuose-darželiuose jau maitinimas atsiranda. Mokyklose irgi jau yra nemokamas maitinimas“, – I. Tamutienė.
„Kasmet šeimos gauna vis didesnes išmokas, nes visos socialinės išmokos, didėja. Jei gaunama išmoka nepakankama, gali gauti ir socialinę pašalpą, ir būsto šildymo, ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją“, – komentavo S. Kulpina.
Tyrimas atskleidė ir gerąją medalio pusę. Fizinė sveikatos priežiūra vertinama palankiai, tačiau emocinės paramos trūksta. Lankomosios priežiūros po gimdymo – taip pat.
„Turbūt visuomet galime pasitempti ir pačios savivaldybės, vertindamos savo teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą, nuolat kartoja, kad susiduria su psichologų stygiumi. Ypač regionuose. Taip pat trūksta ir motyvuotų socialinių darbuotojų“, – sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Kurkite nacionalinę programą, kuri daugeliui metų į priekį numatytų aiškius žingsnius ir aiškius finansus, ką reikia daryti, kaip reikia keisti visą šią situaciją“, – atvirai dėstė E. Urbonienė.
Anot vadovės, statistika vėluoja, tad skaičiai preliminarūs. Pavyzdžiui, 2021-aisiais gimus 23 tūkst. naujagimių, su problemomis, kaip teigia E. Urbonienė, susidūrė tikrai apie trečdalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinė didina kompensacijas už privačius darželius iki 120 eurų2
Šalyje didėjant infliacijai, Vilnius iki 120 eurų didina nuo 2015-ųjų mokamą mėnesinę kompensaciją pasirinkusiems vaikus leisti į privačius darželius. ...
-
Šalia bažnyčios Pilaitėje sostinės savivaldybė ketina įrengti naują skverą1
Pilaitėje, šalia bažnyčios ir naujosios gimnazijos, Vilniaus savivaldybė ketina įrengti naują skverą. ...
-
Vilnius sieks tapti 2025-ųjų Europos žaliąja sostine7
Sostinės taryba trečiadienį pritarė paraiškos, kuria siekiama, kad Vilnius 2025 metais taptų Europos žaliąja sostine, teikimui. ...
-
G. Nausėda paskyrė keturias Kauno apylinkės teismo teisėjas6
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė dekretą dėl keturių Kauno apylinkės teismo teisėjų skyrimo. ...
-
Siaubą išgyvenančiai Turkijai padės ir lietuviai: formuojama gelbėjimo komanda2
„Tragediją išgyvenanti Turkija – ne viena“ – skelbia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. ...
-
Startuoja gydymo įstaigų bendradarbiavimo platforma
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė platformą bendradarbiavimui tarp ministerijos, gydymo įstaigų ir savivaldybių. ...
-
Vidaus reikalų ministerija ieško Informatikos ir ryšių departamento vadovo4
Vidaus reikalų ministerija (VRM) vasario 21 dieną planuoja skelbti Informatikos ir ryšių departamento vadovo konkursą. ...
-
Klaipėdiečiams įgriso grindinys – prašo normalios perėjos10
Išsiklaipę akmenys ir žiojėjančios skylės grindinyje erzina miestiečius. Gyventojai skundžiasi, kad istorinėje uostamiesčio dalyje dviračius ir vaikų vežimėlius sunku stumti grindiniu, todėl norėtų lygios dangos perėjų. ...
-
Klaipėdiečiai spėlioja, kas statoma prie pat jūros9
Pajūryje už Girulių klaipėdiečiai stebi sunkiai įtikimą reginį – paplūdimyje vyksta kažkokios statybos. Kas ir ką stato, nežinia, nes nematyti informacinio stendo. ...
-
Pajūrio pušys neatlaikė naštos1
Pagerėjus orams klaipėdiečiai pasklido po pajūrio miškus. Grožėdamiesi gamta miesto žmonės stebisi, kiek daug žalos pridarė gruodžio snygis ir stiprūs vėjai. ...