- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karantinas toliau augina laiką prie TV ekranų, rodo „Kantar“ TV tyrimo duomenys. Ši tendencija, fiksuota per pirmąjį laikotarpį gyventojus raginant likti namuose, pasikartojo ir per antrąjį karantino etapą. Tyrimo duomenimis, piką laikas prie TV buvo pasiekęs gruodžio mėnesį ir priartėjo prie 5 val. per parą. Nors tarptautiniai prekės ženklai pernai reklamos apsukas mažino, didžiausi vietiniai reklamdaviai – jas didino.
Pavasario karantino piko metu (balandį) Lietuvos gyventojų laikas prie TV ekranų siekė 4 val. 30 min., t.y. valanda daugiau nei 2019 m. balandį. O prieš mėnesį, gruodį, fiksuotas naujas rekordas prie TV – 4 val. 40 min., per pusvalandį daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus (2019 m.).
„Kuo daugiau netikrumo ir kuo dinamiškesnė situacija, tuo didesnis tampa ir medijų poreikis. Natūralu, kad pandemijos metu jis augo ir TV rinkoje. Užsidarymas namuose, mažesnė kitų pramogų konkurencija taip pat suteikė geras sąlygas šiam šuoliui. Iš „Kantar“ grupės duomenų matome, kad vėlyvosiomis pandemijos fazėmis TV žiūrimumas gali ūgtelti net per 60 proc. Lietuvoje kol kas didžiausias augimas fiksuotas pernai balandį – daugiau nei 30 proc., arba valanda daugiau nei 2019 m. balandį“, – sakė „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.
Kuo daugiau netikrumo ir kuo dinamiškesnė situacija, tuo didesnis tampa ir medijų poreikis.
Daugiau nei pusę darbo dienos – prie TV ekranų
Pasak jos, per metus laikas prie TV ekranų dar pailgėjo daugiau kaip ketvirčiu valandos. Tai yra pandeminių metų vidurkis nuo 2019 m. skiriasi 17 min. Akivaizdu, kad karantinas smarkiai veikia laiką prie TV ekranų.
„Nors per antrąjį karantino etapą augimas jau nebuvo toks didelis kaip pavasarį, tačiau bendras laikas prie TV gruodžio mėnesį įspūdingas – vidutiniškai Lietuvos gyventojas tam skyrė 280 min. per dieną. Nors epidemija kai kuriuos verslus privertė susiveržti diržus, dalis TV laidų bei reklamų atšaukiamos ar atidedamos, žiūrovas dabar itin imlus geram turiniui. Be to, karantinas sustiprino TV kaip socialinį ugniakurą, tai yra vis dažniau jis žiūrimas draugijoje. Rinkodaros profesionalams svarbu susiplanuoti, kaip išnaudoti šią tendenciją, kad ir kaip magėtų krizę tiesiog tykiai pralaukti“, – sakė L. Petraitienė.
Dėl žiūrovų dėmesio kovojo ir reklamdaviai
Kol kas panašu, kad šalies reklamdaviai išnaudoja šį augantį laiką prie ekranų, skirtingai nei tarptautiniai. 2020 m. „Kantar“ reklamos stebėsenos duomenimis, buvo transliuota 8,5 proc. daugiau reklamos sekundžių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Nepaisant to, kad dalis didžiųjų tarptautinių reklamdavių, tokių kaip „Procter & Gamble“, „Ferrero“, „Berlin-Chemie“, „Unilever“, „Coca-cola“, „Colgate-Palmolive“ ir kiti pernai mažino reklamos apimtis televizijoje nuo 10 iki 30 proc., Lietuvos reklamdaviai pandemijos paveiktai reklamos rinkai skyrė pastebimai daugiau reklamos“, – sakė „Kantar“ reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.
Pasak jos, pernai didieji Lietuvos reklamdaviai iš prekybos tinklų, telekomunikacijos, vaistinių, e. prekybos ir kitų kategorijų reklamos sekundžių apimtis didino apie 18 proc.
„Iš savo grupės duomenų matome, kad stiprūs prekės ženklai po krizių atsigauna iki 9 kartų sparčiau, tad visai tikėtina, kad ženklai, kurie liko vartotojų regėjimo lauke su aktualiomis reklamos žinutėmis net ir sunkmečiu, šiam praėjus pirmieji pajus atsigavimo ženklus“, – sakė G. Juronienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagaliau: M. Riomerio gatvėje išasfaltuota dalis siaubingai duobėtos aikštelės3
M.Riomerio gatvėje, šalia prekybos centro „Šilas“ ir baro-kavinės, daug metų kauniečius piktino labai apleista, siaubingai duobėta aikštelė. Šią savaitę didesnė dalis aikštelės buvo išasfaltuota. ...
-
Lietuviai pamėgo miško viešbučius3
Lietuviai ne tik šluoja nekilnojamąjį turtą, bet ir vis dažniau dairosi prabangaus poilsio. Vienai nakvynei negaili ir 100 eurų, net jei iki jos tenka belstis šimtus kilometrų, gyventi palapinėje ar miško namelyje be civilizacijos i...
-
ŽŪM: vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos per metus padidėjo 3,3 proc.
Šių metų kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 321 eurų už toną – 0,5 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu, kai ji siekė 319,3 euro už t, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
ŽŪM: paramą nuo šiol galės gauti visi ūkininkaujantys ekologiškai
Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys e...
-
G. Skaistė: neviešinti 2,2 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo plano prašė EK3
Finansų ministrė nesutinka su kritika Vyriausybei rengiant 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pasak Gintarės Skaistės, planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o jo kol kas neviešinti prašė E...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
EK: rengiant ekonomikos gaivinimo planą būtina tartis su socialiniais partneriais1
Finansų ministrei pareiškus, kad 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iki šiol nebuvo pristatytas visuomenei Europos Komisijos (EK) prašymu, pastaroji teigia raginanti Vyriausybę būti kuo atviresnę ...
-
ŽŪM: perėjimas prie žiedinės ekonomikos paskatintų regionų plėtrą
Aptardama žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė teigia, kad, iškastinius išteklius pakeitus bioištekliais, bus ne tik skatinama tvaresnė ekonomika, bet ir...
-
I. Šimonytė: kiek man žinoma, EK priekaištų dėl Ekonomikos gaivinimo plano Lietuvai neturi5
Reaguodama į prezidento kritiką dėl Ekonomikos gaivinimo plano, teigiant, kad jis rengiamas nesitariant su socialiniais partneriais, o europinės institucijos jį vertina gana prastai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad, jos žiniomis, Europos Kom...