- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Statistikos departamentas prognozuoja septintadaliu brangesnį poilsį Lietuvoje, o geopolitinė įtampa pasėjo nerimo dėl asmeninių finansų, išleisti mažiau nei įprasta per šių metų atostogas yra nusiteikę tik 16 proc. Lietuvos gyventojų. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
„Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų sako, kad geopolitinė įtampa niekaip nepaveikė jų atostogų planų. Penktadalis teigia atsisakysiantys tolimesnių kelionių, o 1 iš 10 nurodo planuojantis keliones prieš trumpesnį laiką. Taupiau atostogauti ketina 16 proc. gyventojų, o 7 proc. ketina elgtis priešingai − stengsis atostogauti „pilnu pajėgumu“, nes dėl augančio neapibrėžtumo nežino, kada vėl galėsiantys tai daryti“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Statistikos departamento prognozėmis, vienos šeimos savaitės poilsis Lietuvoje turėtų atsieiti vidutiniškai 1,3 tūkst. eurų arba apie 14 proc. daugiau nei pernai.
Kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, jau pabrango bei toliau brangsta užsienio kelionės. Reikšmingos įtakos kainų augimui turėjo sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, pabrangęs kuras, kiti energijos ištekliai. Tačiau, kaip rodo „Swedbank“ užsakyta apklausa, dėl to gyventojai savo atostogų planų neplanuoja keisti iš esmės.
„Šių metų pavasario pradžioje 9 iš 10 gyventojų sakė jaučiantys įtampą dėl galimos karo įtakos asmeninėms pajamoms, tačiau atostogų planams drastiškos įtakos tai nepadarė. Galima daryti prielaidą, kad nerimo išvarginti gyventojai laukia progos atsipalaiduoti, tad taupyti savo fizinės ir psichologinės gerovės sąskaita jie nėra linkę net ir sparčiai augančios infliacijos fone“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, dauguma gyventojų atostogoms ruošiasi spontaniškai ir toliau yra linkę atostogoms iš anksto netaupyti. Šįmet teigiančių, kad atostogoms iš anksto finansiškai nesiruošia, gyventojų dalis siekia 47 proc. Palyginimui, praėjusiais metais tokių gyventojų dalis sudarė 49 proc., o 2018 m. – 45 proc.
Pasak „Swedbank“ atstovės, sakančių, kad taupyti atostogoms pradeda daugiau nei prieš pusmetį, yra 14 proc. Likus pusei metų iki atostogų taupyti pradeda 9 proc. apklaustųjų, tiek pat respondentų sako pradedantys taupyti prieš 4–5 mėnesius. Iki atostogų likus mėnesiui būsimomis išlaidomis susirūpina ir joms rengtis pradeda 8 proc. gyventojų.
„Kad finansiškai ruoštis ir taupyti atostogoms būtina, rodo gyventojų nusiteikimas atostogų metu gerokai kilstelti išlaidų kartelę. Didesnioji dalis gyventojų (46 proc.) per atostogas išleidžia du kartus daugiau nei įprastą mėnesį. Beveik septintadalis apklaustųjų sako, kad jų atostogų išlaidos įprastas viršija tris kartus, 6 proc. gyventojų atostogų išlaidos yra keturis kartus ar dar didesnės nei įprastos“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.
Tiek pat, kiek ir įprastą mėnesį per atostogas, sako išleidžiantys 28 proc. gyventojų, rodo tyrimo rezultatai.
„Kad ir kaip norėtume save palepinti per atostogas, labai svarbu, kad po jų neištiktų finansinės pagirios. Visą net ir pačių geriausių atostogų džiaugsmą tikrai sugadins faktas, kad iki kito atlyginimo trūksta pinigų paskolos įmokoms ar komunalinėms išlaidoms padengti. Todėl itin svarbu suplanuoti atostogų biudžetą ir jo laikytis, ypač, jei atostogoms netaupėme iš anksto“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto ekspertės, taupiau atostogauti gali padėti ir lankstumas. Jei atostogų galime išvykti prašymą dėl jų pateikę vos prieš kelias dienas, o atostogų kryptys gali būti įvairios – paskutinės minutės pasiūlymų medžioklė bus puiki galimybė pailsėti pernelyg nenuskriaudžiant savo piniginės.
J. Bagdanavičiūtė pastebi, kad kokybiškų apgyvendinimo vietų šiltuose kraštuose tikrai galima rasti mažesnėmis kainomis nei Lietuvos kurortuose. Tačiau skrydis visai šeimai į tolimesnes užsienio šalis atsieis brangiau nei artima kelionė. Todėl ieškant finansiškai patraukliausio atostogų varianto, verta apgalvoti ir palyginti tiek poilsio užsienyje, tiek Lietuvoje galimybes, pataria „Swedbank“ specialistai.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2022 m. gegužės 18–27 dienomis „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 respondentų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...