- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslininkai pritaria lubų Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) įmokoms įvedimui ir PVM maistui bei būtiniausio vartojimo prekėms sumažinimui, tačiau nepalaiko mokesčių privačiam turtui didinimo ir socialinių mokesčių mažinimo.
Be to, šalies verslininkai tikisi, kad valstybė supaprastins procedūras, susijusias su mokesčių deklaravimu bei mokėjimu. Tokius duomenis skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, aštuoniose Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalyse atlikusi kasmetinę didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas 2014“.
Lubų „Sodros“ įmokoms įvedimą palaiko du trečdaliai
Už lubų valstybinio socialinio draudimo įmokoms įvedimą pasisako kiek daugiau negu du trečdaliai (68 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų. Šiek tiek daugiau negu pusė (55 proc.) respondentų yra už PVM maistui ir būtiniausio vartojimo prekėms mažinimą.
Už prabangos mokesčių įvedimą pasisako beveik pusė (45 proc.) respondentų iš Lietuvos. Socialinių mokesčių mažinimui pritartų tik kiek mažiau negu penktadalis (18 proc.). Mažiausio palaikymo susilaukia mokesčių privačiam turtui didinimas ar naujų šios srities mokesčių įvedimas – už tai pasisako vos 9 proc. apklaustų verslininkų.
Lubų Sodros įmokoms įvedimą gera idėja laiko ne tik Lietuvos, bet ir visų CRE šalių verslininkai: už tai pasisako 70 proc.respondentų, visose šalyse palaikymas viršija 50 proc., o didžiausias yra Lenkijoje – 79 proc.
Labiausiai lietuvių ir kitų šalių verslininkų požiūris išsiskiria kalbant apie socialinių mokesčių mažinimą: tam pritaria 49 proc. CRE verslininkų – beveik triskart daugiau negu Lietuvoje. O pagal paramą prabangos mokesčiams lietuvius regione lenkia tik estai – už tai pasisako 53 proc. apklaustų Estijos verslininkų.
Progresiniams mokesčiams nepritaria
Visi tyrime dalyvavę verslininkai buvo paprašyti nuo 1 iki 5 balų įvertinti įvairių su mokesčiais susijusių klausimų svarbą (1 – visiškai nesvarbu, 5 – labai svarbu). Lietuvoje, kaip ir daugumoje regiono šalių, verslininkai aktualiausiu klausimu laiko procedūrų, susijusių su mokesčių deklaravimu bei mokėjimu, supaprastinimą – atsakymų į šį klausimą vidurkis šalyje siekia 4,2. Lygiai toks pats atsakymų vidurkis yra ir visame regione.
Mažiausiai palaikymo Lietuvoje sulaukė progresinių mokesčių sistemos įvedimas – šalies verslininkai vidutiniškai šio klausimo svarbą vertino 2,2 balo. Čia Lietuva vėl neišsiskyrė bendrame kontekste – regiono vidurkis buvo 2,3 balo. Vienintelė šalis, kurioje palaikymas progresiniams mokesčiams viršijo 3 balus iš 5, yra Lenkija (3,4 balo).
Taip pat Lietuvos verslininkams yra labai svarbu, kad mokesčių našta, tenkanti verslui, būtų sulyginta su kaimyninėmis šalimis – šio klausimo svarbą Lietuvos verslininkai vertino 4,1 balo. Regiono vidurkis šiuo klausimu taip pat aukštas – 3,4 balo. Mažiausiai susilyginti su kaimynėmis trokšta Estija – šios šalies verslininkai mokesčių sistemos harmonizavimo su kaimynėmis svarbą įvertino 2,9 balo.
Lietuviai savo teisine bei mokestine sistema nesididžiuoja
Lietuvos verslininkai kritiškai vertina šalies teisinę ir mokesčių sistemą – mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) teigia, kad ji skatina konkurencigumą.
Regiono mastu savo šalių teisinę bei mokestinę sistemą kaip jų konkurencingumo variklį nurodė kiek daugiau – trečdalis (33 proc.) apklaustų verslininkų. Ypatingai išsiskyrė Estija – 60 proc. šios šalies verslo atstovų mano, kad tai skatina bendrą šalies ekonominį konkurencingumą. Latvijoje ir Lenkijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje – teisinės bei mokestinės sistemos privalumus šiose šalyse įžvelgia atitinkamai 25 proc. ir 23 proc. apklaustų verslininkų.
„Verslo lyderių atsakymai leidžia teigti, kad Lietuvos mokesčių sistemoje reikalingi pokyčiai, kadangi šiuo metu ji bendro ekonominio konkurencingumo anaiptol neskatina. Norint, kad šalis galėtų sėkmingai konkuruoti ir pritraukti investicijas, būtina siekti patrauklesnės ar bent tiek pat patrauklios mokestinės sistemos kaip kaimyninėse ir regiono šalyse“, – sako KPMG partneris Domantas Dabulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės13
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...