- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maždaug 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad jų poreikius visiškai patenkinti galinti pensija šiandien turėtų sudaryti 600 eurų ir daugiau. Tuo metu vidutinė pensija, kuri šiuo metu siekia apie 365 eurus, priimtina atrodo tik 1 proc. respondentų. Be to, didžioji dalis lietuvių įsitikinę, kad valstybė turėtų užtikrinti mažiausiai 75 proc. jų būsimosios pensijos dydžio. Tokią šalies gyventojų nuomonę atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
„Apklausos rezultatai rodo, kad daugumos lietuvių lūkesčiai dėl pensijos bent 2–3 kartus prasilenkia su realia situacija ir valstybės galimybėmis. Gera žinia yra tai, kad dirbantieji gali šią situaciją pakeisti, papildomai kaupdami II ir III pakopos pensijų fonduose arba pasirinkdami kitą būdą taupyti savo senatvei. Papildomas individualus kaupimas senatvei šiandien gali geriausiai užtikrinti, kad po kelių dešimtmečių išėjus į pensiją mūsų pajamos labiau atitiks iki tol gautą darbo užmokestį“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Kaip rodo apklausa, gyventojai kelia aukštus lūkesčius valstybės indėliui į jų senatvės pensiją − 40 proc. apklaustųjų tikisi, kad valstybė 100 proc. patenkins jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. 43 proc. apklausos respondentų teigia, kad valstybė turėtų užtikrinti apie 75 proc., o 13 proc. – apie 50 proc. juos tenkinančios pensijos sumos.
Apklausos rezultatai rodo, kad daugumos lietuvių lūkesčiai dėl pensijos bent 2–3 kartus prasilenkia su realia situacija ir valstybės galimybėmis.
Lūkesčiai pensijai – nuo 600 iki 1 tūkst. eurų
Didžioji dalis šalies gyventojų nurodo, kad jų lūkesčius atitinkanti pensija turėtų siekti mažiausiai 600 eurų, tačiau nuomonės dėl konkretaus pensijos dydžio skiriasi.
Remiantis apklausos duomenimis, 21 proc. mano, kad ori pensija turėtų sudaryti 601–700 eurų, kone kita tiek (20 proc.) tenkintųsi 701–800 eurų siekiančia pensija, 23 proc. norėtų gauti nuo 801 iki 1 tūkst. eurų siekiančią pensiją. Daugiau kaip 1 tūkst. eurų siekiančią pensiją nurodo norintys gauti 9 proc. šalies gyventojų.
Tuo metu 501–600 eurų pensija pasitenkintų 17 proc. šalies gyventojų, o mažesne kaip 500 eurų – 7 proc. gyventojų.
Pasak T. Gudaičio, lūkesčius pageidaujamam pensijos dydžiui dažnai apibrėžia dabartinės pajamos – kuo jos didesnės, tuo būsimos pensijos lubos aukštesnės. Vis dėlto bent 1 iš 3 šalies gyventojų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, nurodo palyginti aukštą norimos pensijos ribą, tai yra mažiausiai 800 eurų.
„Panašu, kad jų poreikius atitinkančią pensiją gyventojai vertina atsižvelgdami į dabartines savo pajamas, o nemaža dalis ją susieja su vidutiniu atlyginimu šalyje. Akivaizdu, kad valstybė neturi galimybės mokėti tokio dydžio pensijų, tad visi dirbantieji šalies gyventojai, reguliariai kaupdami senatvei, gali gauti reikšmingą priedą prie būsimos „Sodros“ pensijos ir taip užsitikrinti poreikius patenkinančias pajamas senatvėje“, – pastebi T. Gudaitis.
Pensijos dydžiui įtakos turi ir gyvenamoji vieta, ir amžius
Remiantis apklausos rezultatais, norimos pensijos dydžiui įtakos turi gyvenamoji vieta. Pavyzdžiui, didmiesčių gyventojai jų poreikius atitinkančiomis dažniausiai linkę vadinti 801–1000 eurų siekiančias pensijas. Tuo metu rajonų centrų, miestelių ir kaimo vietovių gyventojų lūkesčiai ne tokie aukšti – jie įvardija 501–600 eurų siekiančias pensijas.
Pasak T. Gudaičio, skirtingų amžiaus grupių gyventojų lūkesčiai pensijos dydžiui taip pat skiriasi.
„Beveik pusė jauniausios 18–25 m. grupės respondentų mano, kad ori pensija turėtų sudaryti daugiau kaip 800 eurų. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tokio amžiaus jaunuoliai dar tik įsilieja į darbo rinką ir pradeda savo karjeras, tad pensinio amžiaus riba jiems dar tikrai labai toli. Be to, jaunimo optimizmas gauti didesnę pensiją tampa tikrai realus, jei nuo pat karjeros pradžios pensijai imama kaupti papildomai“, − komentuoja T. Gudaitis.
Natūralu, kad kuo vyresnė gyventojų amžiaus grupė, tuo lūkesčiai dėl orios pensijos tampa mažesni. Pavyzdžiui, didesnioji dalis 36–45 m. amžiaus respondentų mano, kad ori pensija turėtų sudaryti 701–800 eurų, tuo metu tarp 56 m. ir vyresnių šalies gyventojų vyrauja lūkestis dėl 601–700 eurų siekiančios orios pensijos.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 010 gyventojų nuo 18 iki 75 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT3
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...