- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per 6 metus studentų Lietuvoje sumažėjo 27 procentais, atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas. Bet Lietuva vis dar yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 metų žmonių skaičių. Nepaisant to, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių baigia universitetus, rinkoje galima pastebėti bendrą aukštos kvalifikacijos darbuotojų mažėjimą.
Šiandien, palyginti su 2012 metais, universitetinio išsilavinimo siekė 26 tūkst. mažiau studentų. Per 6 metus aukštojo mokymo įstaigose išnyko 69 studijų programos, bet atsirado daugiau privačių mokymų tiekėjų, kurie siūlo trumpalaikius profesinius kursus. Pastarieji darbo rinkai paruošia itin paklausius specialistus per trumpą laiką. Vis dėlto kursų baigimo pažymėjimą turinčio darbuotojo kvalifikacija yra kur kas mažesnė nei turinčio universitetinį išsilavinimą toje srityje.
„Tokia tendencija rodo, kad šiuo metu aukštosios mokyklos neparuošia reikalingų darbuotojų, todėl žmonės patys ieško būdų, kaip įgyti išsilavinimą neužpildytoms ir finansiškai patrauklioms darbo vietoms“, - teigia tarptautinės žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „HR Factory“ paslaugų teikimo vadovė Lauryna Girėnienė.
L. Girėnienė pastebi, kad tokiam darbuotojų poreikiui patenkinti atsirado labai daug programavimo, interneto svetainių dizaino, duomenų analitikos ir kitų skaitmeninių technologijų sričių kursų. Kadangi darbdaviai susiduria su vis mažesne darbuotojų pasiūla, jie tampa atviresni ir darbuotojams be aukštojo išsilavinimo, o tik su kursų baigimo pažymėjimu toje srityje.
Pasak ekspertės, įmonės baiminasi, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas gali neigiamai paveikti įmonės produkcijos kokybę. Taip pat trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, Lietuva gali tapti vis mažiau patraukli tarptautinėms įmonėms. Nepaisant to, čia jau veikiančios įmonės laipsniškai keičia reikalavimus potencialiems darbuotojams.
„Prieš kelerius metus darbuotojų, kurie neturi universiteto išsilavinimo, tarptautinės verslo korporacijos net nesvarstė. Dabar bendrovės, skatinamos darbo rinkos pokyčių, pradeda svarstyti galimas alternatyvas ir tampa atviresnės neuniversitetinį išsilavinimą turintiems darbuotojams. Tokį pasirinkimą lemia sparti įmonių plėtra ir darbuotojų trūkumas“, - paaiškina L. Girėnienė.
Darbdaviai vis dažniau renkasi investuoti laiką į naują darbuotoją ir patys užsiaugina specialistą. „Įmonės ryžtasi įdarbinti žmones be patirties ar universitetinio išsilavinimo, nes jau yra nemažai sėkmės istorijų, kada žmonės tik su trumpalaikių kursų pažymėjimu pasiekia sėkmingos karjeros“, - sako žmogiškųjų išteklių ekspertė.
„Žmonių gyvenimo aprašymai rodo, kad trumpalaikių kursų baigimo pažymėjimo jau pakanka norint gauti darbą IT sektoriuje. Tiesa, jie yra priimami į praktikanto arba pradedančio darbuotojo poziciją. Žmogui, ką tik pradėjusiam naują karjeros kelią ir neturinčiam praktikos, tai yra puikus vaidmuo, norint įsitvirtinti rinkoje. Vėliau tie patys darbuotojai pereina į aukštesnę poziciją arba keičia darbovietę, kuri siūlo geresnes darbo sąlygas“, - pažymi žmogiškųjų išteklių ekspertė.
Ji pastebi, kad kvalifikaciją aktyviausiai keičia žmonės nuo 25 iki 40 metų. Jie ryžtasi pakeisti profesiją, kai jų nebetenkina pagal išsilavinimą atliekamo darbo sąlygos ar sumažėjusi profesijos paklausa rinkoje. Vilioja ir didesnė finansinė grąža dirbant darbą, kuris šiuo metu yra itin reikalingas.
Rinkos tyrimai rodo, kad Lietuvoje veikiančios įmonės jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 3 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, o per artimiausius trejus metus reikės dar papildomai 8 tūkst.
„Jauni žmonės dar ieško savęs, todėl nebijo tobulėti naujose srityse, o vyresnio amžiaus žmonės nebeturi laiko ketverius metus studijuoti naują profesiją universitete. Jie jau turi išlaikyti šeimą, mokėti paskolas, bet nori gauti aukštesnes ir stabilias pajamas, todėl renkasi greičiausią būdą pakeisti profesiją - trumpalaikius kursus“, - paaiškina L. Girėnienė.
Kita vertus, trumpalaikiai kursai dar negarantuoja geresnių darbo bei gyvenimo sąlygų. Gyvendami technologijų eroje, privalome mokytis ir gilinti savo žinias nuolatos.
„Konkurencingais darbo rinkoje galime išlikti tik tada, kai nuosekliai ir nenutrūkstamai mokomės, laipsniškai tapdami savo srities ekspertais. Tad galvojantiems apie aukštesnę ar vadovaujamą poziciją gilesnės studijos, suteikiančios platesnį inžinerinį, matematinį mąstymą, galėtų tapti sėkmės rodikliu įtemptoje darbo rinkoje“, - teigia ekspertė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...