- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų sausio–vasario mėnesiais atliktas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas rodo, kad investuotojai pozityviau vertina politinės aplinkos stabilumą šalyje, pirmadienį pranešė „Investuotojų forumas“.
„Džiugi žinia, kad indekso vertė toliau auga ir šį ketvirtį ji grįžo į buvusią prieš karantiną ir šiek tiek ją praaugo“, – spaudos konferencijoje sakė asociacijos „Investuotojų forumas“ analitikė Monika Gabalytė.
Pasak jos, viena iš pagrindinių dalių, kuri sudaro indeksą, yra esamos investicinės aplinkos vertinimas.
„Investuotojai išties pozityviai žvelgia į tris svarbias sritis verslo aplinkai: telekomunikacijas, transporto ir logistikos infrastruktūrą šalyje bei darbuotojų užsienio kalbos gebėjimus. Šios trys sritys paprastai būna geriausiai vertinamų sričių sąrašo viršuje. Tačiau kalbant apie pokyčius, didžiausią teigiamą pokytį šį ketvirtį patyrė politinės aplinkos stabilumo vertinimas“, – sakė M. Gabalytė.
Džiugi žinia, kad indekso vertė toliau auga ir šį ketvirtį ji grįžo į buvusią prieš karantiną ir šiek tiek ją praaugo.
Jos teigimu, iki šiol ši sritis buvo viena labiausiai investuotojams keliančių nerimą sričių.
„Net 51 proc. apklaustų investuotojų tiki, kad politinė aplinka šiuo metu stabili, ir vos 8 proc. yra manančių, kad ji žema. Galima palyginti su praėjusio ketvirčio rezultatais, tiesa, tada apklausa buvo vykdyta dar iki Vyriausybės ir parlamento pasikeitimo šalyje, tačiau matėme, kad 26 proc. apklaustųjų respondentų tuomet politinę aplinką vertino teigiamai ir trečdalis – 32 proc. – manė, kad politinės aplinkos stabilumas yra žemas“, – sakė „Investuotojų forumo“ analitikė.
Jos teigimu, šiuo metu beveik pusė apklaustųjų ekonominę padėtį šalyje vertina kaip stabilią.
„Dar viena svarbi sritis yra investuotojų lūkesčiai. Didžiojoje dalyje sričių investuotojai tikisi, kad pokyčiai nebus žymūs, kad išliks nepakitusi situacija, tačiau labai svarbu paminėti, kad čia didžiausią teigiamą pokytį taip pat matome politinės aplinkos stabilumo vertinime, kas yra mus stebinanti dalis, jei mąstytume apie tai, kad šią sritį investuotojai laikydavo viena nestabiliausių iki šio ketvirčio“, – sakė M. Gabalytė.
Tuo metu daugiausia neigiamų lūkesčių investuotojams kelia kredito įsigijimo galimybės.
Investuotojų lūkesčiai dėl pokyčių jų įmonėse, pasak analitikės, gerėja, tačiau vis dar nėra tokie, kokie buvo prieš pandemiją.
„Jau nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio pastebime vertinimo gerėjimą, nors situacija dar nėra tokia, kokia buvo prieš pandemiją, nes pirmajame praėjusių metų ketvirtyje ir anksčiau investuotojai būdavo itin pozityviai nusiteikę dėl darbuotojų skaičiaus augimo jų įmonėse, darbuotojų atlygimų augimo. Net apie 70 proc. jų pažymėdavo, kad situacija šios srityse gerės, atlyginimai augs, darbuotojų skaičius didės“, – sakė M. Gabalytė.
Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad, nepaisant pagerėjusių ekonominės padėties ir politinio stabilumo vertinimų šalyje, šiek tiek nerimą kelia tai, kad pakankamai nedidelė dalis įmonių planuoja ženklią plėtrą.
„Šiek tiek apetitas investicijoms ir naujų darbuotojų įdarbinimui sumažėja ir tai galbūt nėra labai gera žinutė, nes Lietuvai nepakanka atsigauti, Lietuvai reikia augti, juolab kad tų pokyčių pasaulio ekonomikoje per pastaruosius metus įvyko labai daug. Jų bus daug: žaliasis kursas, skaitmenizacija, pasaulinių gamybos grandinių pokyčiai ir galimas perdėliojimas Europoje ir į Lietuvą. Turime nekilnojamojo turto rinkoje didelių pokyčių, paspartėjusią talentų migraciją“, – sakė Ž. Mauricas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...