- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.
„YIT Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė didmiesčių gyventojų nuostatas tvarumo tema. 25-65 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų buvo paprašyta išskirti jiems aktualiausius tvarumo aspektus bei jų reikšmę svarstant ar ketinant įsigyti būstą.
„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas džiaugiasi lietuvių noru gyventi tvariau ir sako, jog prie gamtos išsaugojimo turime prisidėti visi, o taip pat ir statybų sektorius: „Tvarumo svarba tampa vis aktualesnė lietuviams, kas yra tikrai gerai. Vystytojams tai – papildoma atsakomybė, nes dabar planuojamuose ir statomuose projektuose augs mūsų vaikai. Turime galvoti apie tai, kokiuose miestuose gyvens ateities kartos ir juos kurti šiandien“.
Rinkdamiesi būstą tyrimo dalyviai teigė linkę pasvarstyti apie statybos daromą poveikį aplinkai. Daugiau negu pusei atsakiusiųjų klimato kaitos ir verslų daromas poveikis aplinkai yra svarbus arba labai svarbus. Moterys šį poveikį vertina rimčiau: net 62 proc. moterų tai yra svarbu arba labai svarbu. Taip pat atsakė 47 proc. vyrų. Tik 4 proc. moterų teigia, jog aplinkai daromas poveikis yra mažiau aktualus arba visai apie tai negalvoja, kai vyrų tarpe šis skaičius – 12 proc.
Tvarumo svarba tampa vis aktualesnė lietuviams, kas yra tikrai gerai.
Paklausti, ką laiko tvariu miestu, lietuviai atsakė, kad jiems svarbiausia – žaluma, infrastruktūra, rūšiavimas ir atsinaujinanti energija. Svarbiausia renkantis būstą lietuviams daugiau žalių erdvių (virš 70 proc.), pėsčiųjų ir dviračių takai (apie 65 proc.), galimybės rūšiuoti bei utilizuoti šiukšles (virš 60 proc.), patogus susisiekimas viešuoju transportu (60 proc.) bei atsinaujinančių išteklių ir žaliosios energijos naudojimas (beveik 60 proc.). Jaunesnės auditorijos grupėje auga namuose įrengtų paspirtukų saugyklų svarba.
Moterys tvarumą vertina labiau
46 proc. visų respondentų nurodė, kad jiems neigiamo poveikio aplinkai mažinimas statant namus yra svarbus, 17 proc. – kad labai svarbus. Žala aplinkai moterims kelia didesnį susirūpinimą – net 72 proc. jų šį aspektą įvertino kaip svarbų arba labai svarbų. Vyrų, atsakiusių taip pat – kur kas mažiau – 53 proc. – be to, didesnė jų dalis šiuo klausimu abejingesni – trečdaliui jų poveikis aplinkai apskritai nėra nei svarbus, nei nesvarbus.
Nors vyrai ir abejingesni, tačiau didžiajai daugumai lietuvių bendrai neigiamo poveikio aplinkai mažinimas yra svarbu. Tvarus miestas – tai visų pirma miestas su žaliosiomis zonomis bei išvystyta infrastruktūra, kur rūšiuojamos šiukšlės ir naudojama atsinaujinanti energija.
Taip pat tvarumas lietuviams reiškia naudojimąsi viešuoju transportu, tad būsto pirkėjai atsižvelgia į aplink esančią viešojo transporto infrastruktūrą. Tam pirmenybę teikė apie 43 proc. moterų bei 26 proc. vyrų. Svarstantys pirkti būstą respondentai labiausiai vertina žaliąsias erdves (71 proc.), triukšmą mažinančias priemones (62 proc.) bei statybose naudojamų medžiagų kokybę ir patvarumą (57 proc.).
Vilniečiai labiau vertina kiemus be automobilių (požemines stovėjimo aikšteles) ir mažą gyvenamųjų pastatų aukštingumą. Apklausos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos jaunimas deklaruoja labiau besirūpinantis tvarumu nei vyresni žmonės, 25-34 amžiaus grupės respondentai atsakė mažiau dėmesio kreipiantys į eksploatacijos metu sunaudojamą energijos kiekį.
Stipriai atsiliekame nuo suomių
Panašus tyrimas buvo atliktas ir Suomijoje, garsėjančioje dideliu dėmesiu tvarumui bei klimato kaitai. Šioje šalyje vyrai taip pat abejingesni šiais klausimais, bet akivaizdu, jog lietuviai dar tik pratinasi prie tvaresnio gyvenimo bei aplinkos.
Dėl klimato kaitos susirūpinę apie 72 proc. suomių, pernai šis skaičius siekė 66 proc., tad dėmesys gana ženkliai padidėjo. Dėl šio klausimo labai jaudinasi 23 proc. suomių, o vidutiniškai – 33 proc. Suomijos apklausoje dalyvavę vyrai atsakinėjo labai panašiai, kaip ir lietuviai. 38 proc. iš jų yra šiek tiek susirūpinę arba visiškai nesijaudina dėl klimato kaitos. Taip pat atsakė 21 proc. moterų.
Šie skaičiai rodo, kad kasmet klimato kaita domisi vis daugiau žmonių, o vystomų nekilnojamojo turto projektų tvarumas atsiduria tarp pagrindinių naujakurių kriterijų renkantis naujus namus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu12
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...