- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl savo finansinės situacijos daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų kasdien jaučia nerimą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.
Remiantis tyrimo rezultatais, tik kas šeštas apklaustas šalies gyventojas nurodė, kad finansinė situacija jam streso nekelia. Visiškai patenkinti savo finansais sako esą 7 proc. Lietuvos gyventojų.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nerimas itin dažnai kyla dėl to, kad žmonėms sunkiai pavyksta sukaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis apklaustųjų susiduria su taupymo sunkumais, o dar tiek pat gyventojų išvis neturi galimybės sukaupti atsargų, nes gyvena „nuo vieno atlyginimo iki kito“ ir savo pajamas bei išlaidas planuoja tik mėnesiui į priekį.
Tyrimas parodė, kad jaunesni gyventojai (18–24 metai) stresą dėl savo finansų patiria dažniau už vyresnius. Net du iš trijų šios amžiaus grupės atstovų pripažino, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien.
Jauni žmonės patiria didesnį stresą ir nerimą dėl asmeninių finansų.
„Jauni žmonės patiria didesnį stresą ir nerimą dėl asmeninių finansų. Didžiausi miestai rikiuojasi vienoje pozicijoje ir didmiesčių gyventojai stresą dėl pajamų ir išlaidų santykio patiria labiausiai“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Cvilikienė.
Pasak jos, kuo mažesnis miestas, tuo streso patiriama mažiau, vis dėlto gyvenantieji kaimo vietovėse patiria didesnį streso lygį.
Negana to, nors dėl finansų jauni žmonės jaučia nerimą, jie taip pat yra labiau linkę impulsyviai leisti pinigus – tą iš dalies daro kas antras apklaustasis iki 24 metų. Vis dėlto didžioji dalis žmonių nurodė, kad, jausdami nerimą dėl finansų, neapgalvotai neišlaidauja.
„Net 64 proc. žmonių atsakė, kad jie neapgalvotai neišlaidauja, kai nerimauja dėl finansų”, – sakė J. Cvilikienė.
Ji nurodė, kad, kalbėdami apie tai, su kokiomis situacijomis respondentai susidūrė pastarąjį pusmetį, 4 iš 10 nurodė patyrę kaltės jausmą dėl nebūtinų išlaidų, maždaug kas ketvirtas patyrė sunkumų taupydamas arba gyvendamas „nuo algos iki algos”, o su artimaisiais dėl pinigų ginčijosi kas penktas.
Pasak J. Cvilikienės, dažniausiai savo finansinę situaciją žmonės yra linkę aptarti šeimoje arba su partneriu, o su banko arba finansų konsultantu – tik maža dalis žmonių.
„Su draugais dažniau finansus linkę aptarti vyrai, o su banko, finansų konsultantu kalbėtis yra labiau linkę jaunesnio amžiaus žmonės. Labiausiai kalbėtis su banko konsultantais ar profesionalais nemėgsta moterys. Jos labiau linkusios šiuos dalykus aptarti šeimoje“, – sakė J. Cvilikienė.
Tyrimas rodo, kad bėgant metams finansinis stresas mažėja ir mažiausiai jis kankina vyresnius gyventojus. Pastarieji dažniau patiria stresą dėl sveikatos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...