- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulį sukausčiusi pandemija padarė poveikį daugeliui verslo sektorių – vieniems turėjo įtakos finansinei pusei, kitiems tapo paskatinimu apskritai peržvelgti savo verslo prioritetus. Vienas ryškiausių pokyčių – darbas nuotoliniu būdu. Remiantis Europoje atlikto tyrimo rezultatais, 3 iš 10 darbuotojų norėtų, kad pasibaigus pandemijai darbas iš namų taptų įprasta praktika. Tiesa, darbuotojų ir darbdavių prognozės šiuo klausimu išsiskiria, o kalbant apie nuotolinį darbą išryškėja ir tvarumo bei socialinės atsakomybės problemos.
Darbuotojų ir darbdavių prognozės nesutampa
Kompanijos „Epson“ užsakymu bendrovė „B2B International“ 2020 metais visoje Europoje atliko tyrimą, kurio tikslas – pasitikrinti, kaip skirtingose šalyse, bendrovėse ir tarp skirtingų specialistų vertinamos tvarumo vertybės. Pagrindinis dėmesys skirtas aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės temoms, pandemijos poveikiui socialinės atsakomybės projektams įmonėse, darbuotojų požiūriui į tvarumo temas ir kitiems aspektams. Tyrimo metu iš viso apklausta daugiau nei 4 tūkst. respondentų iš 26 pasaulio valstybių, tarp jų ir Baltijos šalių.
Apklausos dalyvių buvo klausinėjama ir apie verslo prognozes pasibaigus pandemijai. Tyrime paliesta ir COVID-19 krizės kontekste itin aktualia tapusi darbo iš namų tema. Rezultatai parodė, kad visuose regionuose asmeninės nuotolinio darbo preferencijos nusveria verslo strategiją, net jei nuotolinio darbo lygis regione yra nedidelis. Paaiškėjo, kad beveik 3 iš 10 darbuotojų (28 proc.) norėtų, kad nuotolinis darbas taptų įprasta praktika ir būtų laikomas „nauja norma“.
„Įdomu tai, kad pačios organizacijos ir jų vadovai tokį norą išreiškė kur kas rečiau – tik 16 proc. rinktųsi toliau lanksčiai dirbti nuotoliniu būdu, o kiti verslo tiksluose tokio pokyčio neprognozuoja ir savo strategijose nenumato. Anot daugelio darbdavių, pasibaigus COVID-19 krizei, verslo sektorius turėtų grįžti į įprastą ritmą. Šie darbdavių ir darbuotojų lūkesčių nesutapimai pastebimi įvairiuose sektoriuose ir regionuose“, – sako Mantas Nemickas, „Epson Europe“ verslo plėtros Baltijos šalims vadovas.
Išryškėja tvarumo tema
Kalbant apie verslo planus po pandemijos, tyrime didelis dėmesys skirtas ne tik nuotoliniam darbui, bet ir tvarumo temoms. Daugelis organizacijų, besiruošiančių darbuotojų sugrįžimui į darbo vietas, sutelkia dėmesį į socialinius aspektus. Labiausiai darbdaviams rūpi darbuotojų sveikata ir bendra gerovė, tačiau pasitaiko ir atsisukančių į aplinkosaugos problemas.
„Kai kurie tyrimo dalyviai nurodė, kad nuotolinis darbas padėjo sumažinti kai kurių išteklių vartojimą. Pavyzdžiui, žmonės dažniau naudojasi viešuoju transportu, dažniau naudojamos daugkartinio naudojimo medžiagos ir pakuotės, darbuotojams pateikiamas sveikas maistas. Be to, nuotolinis darbas padėjo išvengti nereikalingų darbuotojų kelionių taip sumažinant energijos sąnaudų pėdsaką, o lankstesnės darbo sąlygos leidžia pagerinti darbo ir poilsio balansą“, – pastebi M. Nemickas.
Net 7 iš 10 apklausoje dalyvavusių darbuotojų (70 proc.) nurodė, kad ilgaamžiškumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas yra svarbiausios dirbant iš namų naudojamos įrangos savybės, susijusios su aplinkos ir socialinio poveikio sritimi. Pastebėta, kad ilgaamžiškumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atliekų mažinimui didesnį dėmesį skiria labiau įsitvirtinusios organizacijos (veikiančios ilgiau nei 10 metų).
Tik beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklausoje dalyvavusių darbuotojų mano, kad aplinkos apsaugos ir socialinės atsakomybės temos bus įtrauktos į verslo planus po pandemijos. Šis rodiklis nežymiai skiriasi ir tarp vadovų pareigas organizacijose užimančių asmenų – šioje grupėje rodiklis siekia 29 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...