- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ir po Velykų, balandį, toliau tęsiasi kainų kilimas, rodo portalo Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse, palyginus su 2022 m. kovu, brango 4,57 euro (7,1 proc.) ir buvo 12,92 euro (23,3 proc.) brangesnis nei pernai balandį. Tai yra dar vienas Pricer.LT viso laikotarpio stebėjimo rekordas.
„Maxima“ didina krepšelio kainą 3,87 euro ir lieka pirmoje reitingo vietoje. „Norfa“ didina krepšelio kainą 0,03 euro ir atsistoja į antrą vietą. „Lidl“ didina krepšelio kainą 3,85 euro ir lieka trečioje vietoje. „Iki“ didina krepšelio kainą 7,74 euro ir krenta į ketvirtą vietą. „Rimi“ didina kainą 2,89 euro ir atsistoja į penktą vietą. „Barbora“ didina kainas 5,91 euro ir atsistoja šeštoje vietoje. „e-Rimi“ didina kainas 7,35 euro ir lieka septintoje vietoje. Reitingo naujokas „LastMile“ („Iki“ internetinė parduotuvė) padidinusi kainas 4,90 euro lieka paskutinėje, aštuntoje, vietoje.
Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų balandžio analizė rodo, kad, lyginant su 2022 m. kovu, kainos krenta 0,06 euro (0 proc.). 2022 m. balandžio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 8,68 euro (21,4 proc.) didesnė už 2021 m. balandžio krepšelį. Panašu, kad žinomų prekių ženklai jau pasiekė piką ir jų kainų kilimas kiek stabilizavosi, pažymima portalo kainų apžvalgoje.
Pricer.lt žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tampa naujokas „LastMile“ („Iki“ internetinė parduotuvė), kuris krepšelio kainą didina 0,80 euro. „Rimi“ kainą didino 2,62 euro ir atsistoja į antrą vietą, „Maxima“ mažina krepšelio kainą 3,31 euro ir atsistoja trečioje vietoje. „Norfa“ mažina kainas 1,16 euro ir atsistoja į ketvirtą vietą. „Iki“ mažina kainas 0,35 euro ir atsistoja į penktą vietą. „e-Rimi“ kainą didino 1,72 euro ir nukrito į šeštą vietą. „Barbora“ mažina kainas 0,74 euro ir atsistoja septintoje vietoje.
Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų brango 49 prekės, pigo 3 prekės.
Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 39 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – saulėgrąžų aliejus, bulvės, grietinė, pomidorai, avižiniai dribsniai.
Labiausiai, 10 procentų ir daugiau, pigusių prekių, lyginant su praėjusių metų balandžiu, yra 1 – juoda arbata „Lipton“.
Kiaulienos kaina auga 20,6 proc.
Vištienos kainos 32,4 proc. didesnės nei praėjusiais metais.
Žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje kaina balandį buvo 45,25 euro už 100 kg (+43,7 proc.) – tai jau daugiau už ES vidurkį 42,92 euro už 100 kg (+21,8 proc.), atitinkamai Lietuvoje ir Europoje pagrindinių pieno produktų kainos kyla dideliu greičiu, teigia portalas Pricer.lt.
Kainų portalo tyrėjai neguodžia: lūkesčiai ne patys geriausi. Blogiausia, kad dabar, kol vyksta karas, kainų kilimą ir infliaciją sąlygoja ne derliaus, energetinių resursų gavybos faktai, žinių pozityvumas – kol jos neigiamos ir neapibrėžtos – jos sąlygoja kainų kilimą ir reikšmingesnis lūžis gali būti laukiamas tik rudenį, kai bus aiškus realus svarbiausių maisto produktų derlius ir energetinių resursų kainos. Bet reikia turėti galvoje, kad lūžis gali būti ir teigiamas ir neigiamas, – kažko neutralaus nebus. O iki rudens kol kas matysime tą pačią kainų augimo dinamiką, kurią matome pastaruosius 3 mėnesius.
Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo balandžio 23 d. Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora.lt“, „Rimi.lt“ ir „LastMile.lt“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...