- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užmokesčio bauda – su tuo darbe susiduria antsvorio turinčios moterys visame pasaulyje, rodo tyrimas. Darbdaviai mano esą antsvorio turinčios dailiosios lyties atstovės – prastesnės darbuotojos. Apkūnios moterys rečiau sulaukia ir kvietimo į darbo pokalbius, kas visiškai negalioja antsvorio turintiems vyrams. Jiems už papildomus kilogramus svorio atlyginimo niekas nemažina. Apie tokį tyrimą ir problemą LNK žurnalistė kalbėjosi su „Swedbank“ ekonomiste Greta Ilekyte.
– Papasakokite apie tyrimą. Ar išties nustatyta, kad darbo užmokestis kažkaip susijęs su moterų svoriu?
– Per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta ne viena dešimtis tokių tyrimų, kurie iš tiesų patvirtina, kad antsvoris prisideda prie užmokesčio baudos ir vidutiniškai nuo Australijos iki JAV siekia apie 10 proc.
– Ar patys darbdaviai nusprendžia mažiau mokėti, ar yra ir kitų priežasčių?
– Priežastys yra kompleksinės. Egzistuoja socialinės normos, yra tipai, kaip, tarkim, asmuo turi atrodyti. Iš kitos pusės, dėl tų normų, gali būti, kad pačios moterys turi mažiau pasitikėjimo savimi ir rečiau prašo padidinti atlyginimą, rečiau pretenduoja į tam tikras naujas, aukštesnes pozicijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip darbdaviai argumentuoja, kodėl mažiau mokės apkūniai darbuotojai?
– Tas psichologinis aspektas gali būti įvairus. Žvelgiant iš tų socialinių normų perspektyvos, vertinant žmogaus išvaizdą, gali būti daromos tam tikros prielaidos. Tai gali apspręsti ir jo atliekamas darbe funkcijas. Jeigu žmogus turi antsvorio, darbdavys gali daryti prielaidą, kad galbūt jis yra mažiau atsakingas, galbūt jis turi mažiau valios siekti gerų rezultatų. Yra tokios klaidingos nuomonės, kurios kenkia ne tik visuomenei, bet ir ekonomikai. Įdomu tai, kad visi šie tyrimai nerado užmokesčio baudos vyrams. Arba ta bauda buvo labai minimali ir siekė mažiau kaip 1 proc.
Buvo pastebėta, kad apkūnios moterys rečiau sulaukdavo kvietimo į darbo pokalbį net tokioje šalyje kaip Švedija, kurioje akcentuojama lyčių ir kitokia lygybė.
– Susidaro įspūdis, kad jei apkūni moteris dirbs lėčiau darbe, tai apkūnus vyras sugebės suktis greičiau. Kur logika?
– Iš tiesų galima daryti daug prielaidų, įvairiai interpretuoti, vis dėlto tyrimai parodo, kad turime tą problemą. Kita vertus ta problema realybėje gali būti dar didesnė, nes kai kurios moterys būtent dėl antsvorio galbūt net nepriimamos į tam tikras pozicijas .
– Čia Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kad dėl antsvorio moterims sunkiau įsidarbinti?
– Taip. Ir čia labai svarbus aspektas, kadangi Švedijoje yra vis dar populiaru siųsti savo gyvenimo aprašymą prisegant ir savo nuotrauką. Mokslininkai darė tokį eksperimentą – siųsdami gyvenimo aprašymus pridėjo tiek kūno standartus atitinkančių žmonių nuotraukas, tiek turinčių antsvorio. Buvo pastebėta, kad apkūnios moterys rečiau sulaukdavo kvietimo į darbo pokalbį net tokioje šalyje kaip Švedija, kurioje akcentuojama lyčių ir kitokia lygybė gerokai stipriau nei kitose valstybėse.
– Ar tokie tyrimai duoda atsakymą, ką daryti su tokia problema, kaip ją spręsti?
– Kalbant tiek apie nelygybę tarp vyrų ir moterų, tiek apie nelygybę vertinant žmogaus kūno svorį, tai turbūt pirmiausiai turėtume išmesti iš galvos socialines normas ir stereotipus. Ir turėtume nespręsti apie žmogaus savybes ir gebėjimus pagal jo išorę, išvaizdą. Dar yra labai klaidingai manoma, kad pats žmogus renkasi, koks turi būti jo svoris, kad tik nuo jo priklauso. Neatsižvelgiama į kitus faktorius – ne visada galime lengvai kontroliuoti savo svorį ar jį pakeisti. Ir juo labiau apkūnus žmogus nėra blogesnis specialistas.
– Tai išvada tokia, kad specialistus reikėtų samdyti pagal kompetencijas, o ne pagal jo kūno svorį?
– Taip, būtent kompetencija yra geriausias kriterijus renkantis darbuotojus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: įstatymo pataisos dėl maisto labdarai gali neigiamai paveikti rinką1
Siūlymas įstatyme įtvirtinti prievolę didesnėms parduotuvėms labdarai atiduoti dar tinkamus vartoti, tačiau pasibaigusio galiojimo maisto produktus gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas, todėl projekto rengėjams siūloma atlikti poveikio rin...
-
Ministerija: vidutinė senatvės pensija kitąmet didės iki 605 eurų7
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais iki 605 eurų, ji sieks 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. ...
-
LB: į Lietuvą netrukus turėtų ateiti naujas užsienio bankas1
Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas. ...
-
„Litgrid“ pradeda elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statybas2
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo 81 km ilgio strategiškai svarbios 330 kV linijos Vilnius-Neris statybą. ...
-
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos užsienyje per metus augo 24,1 proc.
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus augo 24,1 proc. ir birželio pabaigoje siekė 13,2 mlrd. eurų. ...
-
Pradedami montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai
Rengiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį, Telšiuose ir Alytuje pradėti montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai. Jie pade...
-
EK ragina Lietuvą į įstatymus perkelti vilkikų masės ir matmenų taisykles3
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti atnaujintas kai kurių transporto priemonių didžiausios masės ir matmenų taisykles, ketvirtadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje. ...
-
LEA: benzino kaina Lietuvoje per savaitę nesikeitė, dyzelinas brango vienu centu2
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje nesikeitė, o dyzelino – padidėjo vienu centu, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. ...
-
EK apribojo mikroplastikų naudojimą produktuose1
Europos Komisija (EK) apribojo tikslingai į įvairius produktus dedamus mikroplastikus – pagal rugsėjo 25 dieną priimtą reglamentą bus uždrausta prekiauti mikroplastiku ir produktais, kuriuose jo yra arba kuriuos naudojant jis išskiriamas, p...
-
Kelių direkcija: naujos sistemos diegimas atidedamas iki 2025-ųjų vidurio
Dėl ginčų teismuose maždaug metais vėlinamas elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimas Lietuvos keliuose – sistema turėtų veikti 2025 metų viduryje, pranešė Lietuvos automobilių kelių direk...