- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užmokesčio bauda – su tuo darbe susiduria antsvorio turinčios moterys visame pasaulyje, rodo tyrimas. Darbdaviai mano esą antsvorio turinčios dailiosios lyties atstovės – prastesnės darbuotojos. Apkūnios moterys rečiau sulaukia ir kvietimo į darbo pokalbius, kas visiškai negalioja antsvorio turintiems vyrams. Jiems už papildomus kilogramus svorio atlyginimo niekas nemažina. Apie tokį tyrimą ir problemą LNK žurnalistė kalbėjosi su „Swedbank“ ekonomiste Greta Ilekyte.
– Papasakokite apie tyrimą. Ar išties nustatyta, kad darbo užmokestis kažkaip susijęs su moterų svoriu?
– Per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta ne viena dešimtis tokių tyrimų, kurie iš tiesų patvirtina, kad antsvoris prisideda prie užmokesčio baudos ir vidutiniškai nuo Australijos iki JAV siekia apie 10 proc.
– Ar patys darbdaviai nusprendžia mažiau mokėti, ar yra ir kitų priežasčių?
– Priežastys yra kompleksinės. Egzistuoja socialinės normos, yra tipai, kaip, tarkim, asmuo turi atrodyti. Iš kitos pusės, dėl tų normų, gali būti, kad pačios moterys turi mažiau pasitikėjimo savimi ir rečiau prašo padidinti atlyginimą, rečiau pretenduoja į tam tikras naujas, aukštesnes pozicijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip darbdaviai argumentuoja, kodėl mažiau mokės apkūniai darbuotojai?
– Tas psichologinis aspektas gali būti įvairus. Žvelgiant iš tų socialinių normų perspektyvos, vertinant žmogaus išvaizdą, gali būti daromos tam tikros prielaidos. Tai gali apspręsti ir jo atliekamas darbe funkcijas. Jeigu žmogus turi antsvorio, darbdavys gali daryti prielaidą, kad galbūt jis yra mažiau atsakingas, galbūt jis turi mažiau valios siekti gerų rezultatų. Yra tokios klaidingos nuomonės, kurios kenkia ne tik visuomenei, bet ir ekonomikai. Įdomu tai, kad visi šie tyrimai nerado užmokesčio baudos vyrams. Arba ta bauda buvo labai minimali ir siekė mažiau kaip 1 proc.
Buvo pastebėta, kad apkūnios moterys rečiau sulaukdavo kvietimo į darbo pokalbį net tokioje šalyje kaip Švedija, kurioje akcentuojama lyčių ir kitokia lygybė.
– Susidaro įspūdis, kad jei apkūni moteris dirbs lėčiau darbe, tai apkūnus vyras sugebės suktis greičiau. Kur logika?
– Iš tiesų galima daryti daug prielaidų, įvairiai interpretuoti, vis dėlto tyrimai parodo, kad turime tą problemą. Kita vertus ta problema realybėje gali būti dar didesnė, nes kai kurios moterys būtent dėl antsvorio galbūt net nepriimamos į tam tikras pozicijas .
– Čia Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kad dėl antsvorio moterims sunkiau įsidarbinti?
– Taip. Ir čia labai svarbus aspektas, kadangi Švedijoje yra vis dar populiaru siųsti savo gyvenimo aprašymą prisegant ir savo nuotrauką. Mokslininkai darė tokį eksperimentą – siųsdami gyvenimo aprašymus pridėjo tiek kūno standartus atitinkančių žmonių nuotraukas, tiek turinčių antsvorio. Buvo pastebėta, kad apkūnios moterys rečiau sulaukdavo kvietimo į darbo pokalbį net tokioje šalyje kaip Švedija, kurioje akcentuojama lyčių ir kitokia lygybė gerokai stipriau nei kitose valstybėse.
– Ar tokie tyrimai duoda atsakymą, ką daryti su tokia problema, kaip ją spręsti?
– Kalbant tiek apie nelygybę tarp vyrų ir moterų, tiek apie nelygybę vertinant žmogaus kūno svorį, tai turbūt pirmiausiai turėtume išmesti iš galvos socialines normas ir stereotipus. Ir turėtume nespręsti apie žmogaus savybes ir gebėjimus pagal jo išorę, išvaizdą. Dar yra labai klaidingai manoma, kad pats žmogus renkasi, koks turi būti jo svoris, kad tik nuo jo priklauso. Neatsižvelgiama į kitus faktorius – ne visada galime lengvai kontroliuoti savo svorį ar jį pakeisti. Ir juo labiau apkūnus žmogus nėra blogesnis specialistas.
– Tai išvada tokia, kad specialistus reikėtų samdyti pagal kompetencijas, o ne pagal jo kūno svorį?
– Taip, būtent kompetencija yra geriausias kriterijus renkantis darbuotojus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...