- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik 28 proc. senatvei kaupiančiųjų gyventojų nesidomi būsima pensija, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas, kuriame gyventojų teirautasi dėl kaupimo antros pakopos pensijų fonduose.
Tokie tyrimo duomenys paaiškėjo nepaisant to, kad dėl nedarbo, emigracijos ir kitų priežasčių net 34 proc. kaupiančių pensijai gyventojų šią vasarą neturėjo draudžiamųjų pajamų ir negavo įmokų į savo pensijų fondus. Be to, nei lito pensijų fonde nesukaupusių asmenų skaičius siekė net apie 4 proc. visų kaupiančiųjų.
Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma – 61 proc. pensijų fondų dalyvių savo būsimos pensijos dydį seka bent retkarčiais. O 8 proc. gyventojų nuolatos stebi, kiek jie yra sukaupę būsimai pensijai.
„Aiškiai matome, kad realiai kaupiantys gyventojai domisi savo būsima pensija. Besidominčių asmenų skaičius kasmet didėja, ypač augant pensijų fonduose sukauptų lėšų sumai. Tačiau dėl nuolatos vykstančių antros pakopos reformų apskritai trūksta pasitikėjimo papildomu pensijų kaupimu. Dažni pokyčiai pensijų kaupime yra žalingi, jie trukdo gyventojams kryptingai dalyvauti sistemoje ir ryžtis sprendimams kaupiant ateičiai“, – sako Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Respondentų paklausus, kokius antros pakopos pensijų sistemos pakeitimus reikėtų atlikti, 28 proc. gyventojų nurodė, kad jokių pakeitimų nereikia, nes pensijų kaupimo sistemai ir taip trūksta stabilumo, 27 proc. – kad reikėtų daugiau informuoti pensijų kaupimo dalyvius apie pensijų sistemos ypatumus, ir 11 proc. – kad pensijų kaupimo dalyviams būtų leista dar kartą nuspręsti, ar kaupti antros pakopos pensijų fonduose, prisidedant 1 proc. savomis lėšomis.
„Kadangi kalbame apie kaupimą socialiai jautriam gyvenimo periodui, labai svarbu suteikti gyventojams kuo daugiau priežasčių pasitikėti pensijų sistema ir jos stabilumu. Gyventojams reikia informacijos ir laiko įsigilinti į pokyčius, be to, užtrunka ir kol visuomenėje susiformuoja įpročiai skirti pakankamą dėmesį savo ateičiai“, – sakė D. Kuzmickas.
D. Kuzmicko vertinimu, kitose Europos šalyse daug didesnis svoris tenka privačiu kaupimu paremtai socialinio draudimo sistemai.
„Pavyzdžiui, Estijos gyventojas savo antros pakopos pensijai gali skirti net iki 9 proc. savo atlyginimo. Net minimaliai kaupiančių Estijos gyventojų pervedimai į antros pakopos pensijų fondus bent du kartus didesni nei Lietuvoje“, – vertino D. Kuzmickas.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai 2014 metų rugsėjo pabaigoje turėjo sukaupę 6,19 mlrd. litų turto. Per tris 2014 metų ketvirčius – nuo 2013 metų pabaigos – fondai antros pakopos pensijų dalyviams uždirbo 766 mln. litų investicijų grąžos.
Nors į Lietuvos antros pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos yra vienos mažiausių Europoje, jų investavimo rezultatai ne prastesni nei kaimyninių šalių: per dešimt veiklos metų Lietuvoje net ir didžiausios rizikos – akcijų – pensijų fondams nebuvo pelningi tik 2008 ir 2011 metai, o vidutinė metinė visų pensijų fondų investavimo grąža pranoko šalies infliaciją.
„Rait“ tiesioginio interviu būdu rugpjūtį apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti6
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...