- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelė Lietuvos bankų sektoriaus koncentracija kol kas nenulėmė mažos konkurencijos šalies bankų sektoriuje, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva.
Ji ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Prezidentūros organizuotoje diskusijoje apie galimybę Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.
K. Georgieva savo kalboje išskyrė tris pagrindinius iššūkius – didelę Lietuvos bankų sektoriaus koncentraciją, nepakankamą smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą bei bankų negebėjimą suteikti pakankamai paskolų per ekonominį sunkmetį.
„Trys didžiausi Lietuvos bankai turi tris ketvirtadalius viso turto. Mūsų analizė rodo, kad kol kas didelė koncentracija nenulėmė žemos konkurencijos, o aukštas bankų pelningumas rodo stiprų efektyvumą“, – konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Georgieva.
„Bet tai nereiškia, kad didelė koncentracija negali tapti neefektyvumo problema“, – pridūrė TVF vadovė.
Kalbėdama apie nepakankamą finansavimą smulkiam ir vidutiniam verslui, ji pabrėžė, kad su panašia problema susiduria dauguma valstybių, kurios klausimą dažnai sprendžia per tokias institucijas kaip Lietuvos „Invega“.
Prezidentūra teigia, kad problemą galėtų spręsti nacionalinis plėtros bankas, kuris būtų orientuotas į skolinimą smulkiam ir vidutiniam verslui, bet K. Georgieva perspėja, kad tokio darinio steigimas neateina be rizikų.
„Jie (valstybiniai bankai – BNS) gali vykdyti funkcijas, kurių nevykdo privatūs bankai – teikti finansavimą projektams, kurie yra naudingi platesniai ekonomikai bei suteikti anticiklinį skolinimą. Tačiau valstybiniai bankai turi atviras arba numanomas valdžios garantijas, kas lemia žemas finansavimo kainas, tačiau taip pat gali nešti dideles fiskalines rizikas“, – sakė TVF vadovė.
Ji pabrėžė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.
Kaip pavyzdį ji pateikė Vokietijos nacionalinį plėtros banką KfW, pagal kurį savo pasiūlymą modeliuoja Prezidentūra. Šis bankas esą yra įrodymas, kaip aiškus modelis, ribota veiklos sritis ir aiškiai įtvirtintas mandatas gali padėti suvaldyti rizikas.
Ketvirtadienį Prezidentūroje šalies vadovas, Vyriausybės, tarptautinių institucijų atstovai, Seimo nariai, ekonomistai ir kiti diskutavo apie galimybę Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.
Prezidentūra tokią idėją palaiko – anot Gitano Nausėdos, šalyje yra nepakankamo finansavimo smulkiam ir vidutiniam verslui problema, kurią galėtų spręsti valstybinis bankas. Tuo pat metu prezidentūra pabrėžia, kad toks bankas neveiktų mažmeninėje rinkoje.
Tarp skirtingų valdžios atstovų ne visada sutariama dėl valstybinio banko modelio. Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau yra sakęs, kad vieni politikai nori, kad būtų daugiau bankų skyrių regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti – didesnio skolinimo verslui, ketvirti – finansavimo valstybinei infrastruktūrai.
Praėjusią savaitę Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras.
Vyriausybė įgaliota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimui. Be to, banko kūrimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank„).
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse10
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...