- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apžvelgdami 2020-uosius metus turizmo sektoriaus atstovai sako, kad, nors šie metai dėl COVID-19 pandemijos buvo kupini iššūkių, turizmo verslas siekė išlikti ieškodamas naujų galimybių vietinėje rinkoje bei kaimyninėse šalyse. Jie taip pat pažymi, kad jau kitų metų vasarą tikimasi didesnio turizmo sektoriaus atsigavimo, taip pat platesnio kelionių krypčių spektro.
Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) vadovė Milda Plepytė-Rainienė teigė, kad 2019 metais fiksuotus turizmo rodiklius tikimasi pasiekti tik po kelerių metų.
„Metų pradžia, rodos, nežadėjo kažkokių labai didelių iššūkių, tačiau kovo mėnesį visi susidūrėme su pandemija ir nuo to pasikeitė visas turizmo sektorius, jo veikla ir turistų skaičiai, kurie 2019 metais buvo labai dideli. Jei kalbėtume apie tai, kada jau po krizės galėtume pasiekti 2019 metų rodiklius, greičiausiai tai būtų apie 2023 metus.
Šie metai buvo tikrai kupini iššūkių. Turėjome spręsti, kaip išlaikyti verslą, turimus sektoriaus darbuotojus, kaip vykdyti veiklą ir sulaukti, kol pandemija pasibaigs. Tikimės, kad kiti metai pamažu rodys atsigavimo ženklus ir (...) turėsime daugiau krypčių, kuriomis bus galima vykdyti skrydžius“, – Eltai sakė ji.
Kalbėdama apie tai, kaip turizmo sektoriaus atstovai bandė prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, M. Plepytė-Rainienė, įvardijo, kad dalis jų pradėjo siūlyti daugiau kelionių po Lietuvą ir artimąjį užsienį.
Dalis kelionių organizatorių pradėjo siūlyti keliones po Lietuvą, nors anksčiau to nedarė, po artimąjį užsienį.
„Dalis kelionių organizatorių pradėjo siūlyti keliones po Lietuvą, nors anksčiau to nedarė, po artimąjį užsienį. Verta prisiminti vadinamąjį Baltijos kelionių burbulą, kai buvo galima keliauti po Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kiekviena turizmo įmonė stengėsi užsitikrinti bent kažkokias minimalias pajamas“, – sakė ji.
Anot M. Plepytės-Rainienės, nors situacija turizmo sektoriuje išlieka sudėtinga, net ir sugriežtinto karantino laikotarpiu šalies gyventojai nevengia keliauti ir švenčių praleisti kurortuose.
„Situacija išlieka tikrai sudėtinga. Visgi kalbant apie organizuojamas turistines keliones, kurios vyksta su užsakomaisiais reisais, šiuo metu turime tik vieną kryptį – Tenerifės salą (...). Žmonės keliauja ir tolesnėmis kryptimis, ypač norima keliauti į tokius kraštus kaip Maldyvai, Meksika. Tuo metu pagrindinis keliautojams keliamas reikalavimas yra neigiamo COVID-19 testo sertifikatas“, – tikino LTA vadovė.
„Žmonės tikrai noriai keliauja ir vyksta pailsėti svetur. Kai kurie, matyt, galėdami dirbti nuotoliniu būdu, iškeliauja ilgesniam laikui“, – pridūrė ji.
M. Plepytė-Rainienė teigė, kad turizmo sektoriaus atstovai gana skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasigirstančius nuogąstavimus, jog nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms galimybės keliauti galimai gali būti ribojamos.
„Kalbant apie sektoriaus atsigavimą, labai daug kas priklausys nuo COVID-19 vakcinos, nuo to, koks bus bendras sutarimas ES mastu kelionių atžvilgiu. Dabar dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad nepasiskiepijęs žmogus negalės keliauti. Tai mes vertiname gana skeptiškai, kadangi šiuo metu vakcinos Lietuvoje dar nėra, bet žmonės vis tiek gali keliauti, tiesiog yra keliami kiti reikalavimai“, – sakė ji.
Apžvelgdamas praėjusius metus nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas taip pat tikino, kad jie atnešė didelių iššūkių.
„Pernai turėjome rekordinius metus turizmo srityje, tad tikėjomės panašių, netgi kiek geresnių atvykstamojo ir vietinio turizmo rezultatų ir šiemet. Visgi pandemija gerokai pakoregavo planus, karantino ribojimai paralyžiavo turizmo sektorių. Taigi, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, sausio-rugsėjo mėnesiais visas vietos ir užsienio turistų srautas krito 42 proc.“, – Eltai sakė jis.
Visgi D. Morkvėnas teigė, kad, nors dėl kilusios krizės atvykstamasis turizmas atsigauti nespėjo, vietinis turizmas išaugo 12 proc.
„Tarp pirmojo ir antrojo karantino turėjome stabilų laikotarpį ir jį pavyko neblogai išnaudoti. Nors atvykstamasis turizmas atsigauti nespėjo, (...) vasarą daugėjo keliaujančių šalies viduje. Vietinis turizmas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį augo 12 proc.“, – kalbėjo „Keliauk Lietuvoje“ vadovas.
Jis taip pat teigė, kad prie Lietuvos turizmo sektoriaus palaikymo šiemet prisidėjo ir projekto „Atostogos medikams“ iniciatyva.
„Mūsų komanda visą rudenį taip pat vykdė projektą „Atostogos medikams“ (...). Tai leido pratęsti dėl pandemijos sutrumpėjusį turistinį sezoną, padėti turizmo verslui finansiškai ir kartu atsidėkoti medikams už darbą pandemijos metu. Ši priemonė susilaukė didžiulio dėmesio, o paslaugomis pasinaudojo dešimtys tūkstančių medikų“, – sakė jis.
Sektoriaus atsigavimas turėtų vykti keliais etapais.
„Iš principo noras keliauti niekur nedingo, tačiau kelionių pasirinkimus diktavo epidemiologinė situacija ir įvairūs kelionių ribojimai. Todėl tikimės, kad, kai situacija stabilizuosis, grįš ir įprotis keliauti“, – pridūrė jis.
D. Morkvėnas teigė, kad tikisi, jog jau kitąmet bus sugrąžinta didžioji užsienio turistų srauto dalis, o pats turizmo sektorius ims atsigauti ateinančią vasarą.
„Tikimės, kad kitąmet susigrąžinsime didžiąją dalį užsienio turistų srauto. Optimizmo įkvepia ir vakcinavimo planai. Tai turėtų sumažinti neapibrėžtumą, dėl kurio turistai įprastai vengia keliauti, ir leisti sugrįžti į normalų gyvenimą.
Tikimės, kad sektorius ims atsigauti kitą vasarą, tačiau tiksliau prognozuoti kol kas sudėtinga – ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos turizmui įtaką darys epidemiologinė situacija ir vakcinavimo eiga“, – sakė jis.
D. Morkvėnas taip pat pažymėjo, kad sektoriaus atsigavimas, tikėtina, vyks keliais etapais.
„Sektoriaus atsigavimas turėtų vykti keliais etapais. Pirmiausiai turėtume pamatyti turistų srautų iš sausumos transportu pasiekiamų kaimynių ir artimųjų rinkų augimą (...). Būtent artimosioms rinkoms pandemijai baigiantis ir bus skiriamas didžiausias dėmesys. Tuo metu tolimosios rinkos dėl galimai lėtesnio aviacijos sektoriaus atsigavimo gali atsistatyti šiek tiek vėliau“, – Eltai teigė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...