- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasauliui minint Saugesnio interneto dieną (vasario 9 d.), „Swedbank“ saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiai augant elektroninių paslaugų ir operacijų skaičiui, tuo siekia pasinaudoti skaitmeninėje erdvėje veikiantys sukčiai. Kaip rodo banko duomenys, pusė šalies gyventojų yra susidūrę su internetiniais ar telefoniniais sukčiais ir kas šeštas dėl to patyrė finansinių nuostolių. Kokie sukčių metodai dažniausiai suklaidina gyventojus ir kaip galima užsitikrinti didesnį saugumą?
Kai žvaigždės kviečia investuoti
„Siūlymas investuoti į kriptovaliutas ar kitas be galo pelningas finansines priemones gyventojus vis dažniau pasiekia ne tik telefonu, bet ir internetu. Tam sukčiai pasitelkia el. paštu siunčiamus pranešimus su pasiūlymais investuoti, skverbiasi į socialinę žiniasklaidą“, − sako „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.
Pasak jo, sukčiai gyventojus dažnai vilioja naudodami žiniasklaidos priemones imituojančius socialinių tinklų įrašus, tinklalapius su pasakojimais apie neva sėkmingas žinomų šalies žmonių investavimo patirtis.
„Reikėtų suprasti, kad žinomi televizijos ekranų veidai sėkmingo investavimo istorijų dažniausiai nereklamuoja. Be to, jei istorija skamba per gerai, kad būtų tiesa – paprastai tai ir nėra tiesa“, − komentuoja V. Krakauskas.
Melagingus pasiūlymus investuoti galima drąsiai vadinti šiuo metu populiariausiu būdu prarasti savo pinigus − bankas skaičiuoja, kad per praėjusius metus į melagingas investicijas gyventojų nukreipta suma siekė daugiau nei 500 tūkst. eurų.
Siūlymas investuoti į kriptovaliutas ar kitas be galo pelningas finansines priemones gyventojus vis dažniau pasiekia ne tik telefonu, bet ir internetu.
Netikro bankininko skambutis
Nors mūsų kasdienybė tampa vis išmanesnė ir sukčiai stengiasi nuo jos neatsilikti, telefoninis sukčiavimas išlieka antru veiksmingiausiu būdu prarasti pinigus.
„Pastaruosius kelerius metus telefoniniai sukčiai skambina gyventojams prisistatydami finansinių institucijų darbuotojais ir bando įtikinti, kad gyventojų banko sąskaitos duomenys nutekėjo arba jų sąskaitose atliekamos neteisėtos operacijos. Tam, kad būtų neva užtikrintas lėšų saugumas ir nebūtų prarasti pinigai, reikalaujama perduoti banko sąskaitos informaciją, suteikti prisijungimo prie interneto banko duomenis“, − sako V. Krakauskas.
Pasak jo, nors dažnas gyventojas žino apie tokį sukčiavimo būdą, tačiau netikėtumo faktorius ir psichologinis spaudimas padaro savo. Apgavikams taip pat vis dar pavyksta įtikinti gyventojus, kad jų artimieji pateko į avariją ar turi problemų su teisėsauga, o jiems pagelbėti reikalinga didelė pinigų suma.
Bankas skaičiuoja, kad vidutinė telefoninio sukčiavimo žala siekia beveik 2,5 tūkst. eurų.
„Myliu tave, pervesk man pinigų“
„Kai į širdį pasibeldžia jausmai, vietos šaltam protui ir logikai dažnai nelieka, ir tuo naudojasi taip vadinamieji sukčiai romantikai. Tad jei meiliai suokęs internetinis mylimasis ar mylimoji staiga keistomis aplinkybėmis paprašo nemažos pinigų sumos, greičiausiai tai buvo „meilė iš išskaičiavimo“, − sako V. Krakauskas.
Jis pabrėžia, kad romantines pažintis mezgantys internetiniai sukčiai išmano psichologiją ir kartais sugeba taip paveikti savo aukas, kad net atėjusios į banko padalinį jos nesiduoda lengvai atkalbamos nuo ketinimo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą.
Nors tokio sukčiavimo atvejų nepalyginti mažiau nei melagingų kvietimų investuoti ir telefoninio sukčiavimo atvejų, tačiau žalos gali būti didelės – vidutinis romantinių sukčių „grobis“ siekia apie 15 tūkst. eurų.
Saugi elgsena internete
Antivirusinė programa neveiks, jei ji nebus įdiegta į kompiuterį − taip ir internetas saugesnis netaps, jei nebus dedama sąmoningų pastangų saugiai naršyti internete bei imtis atsargumo priemonių.
„Siekdami išvengti atvejų, kada virusas „nusiurbs“ asmeninius duomenis jums nė nesupratus, turėtumėte naudoti licencijuotą programinę įrangą bei atnaujintą antivirusinę programą. Taip pat labai svarbu nespausti jokių įtartinų nuorodų ir neatidaryti prisegtų bylų, kurias gavote iš nežinomų siuntėjų“, − atkreipia dėmesį V. Krakauskas.
Kaip tas nuorodas atpažinti? Dažniausiai asmeninei informacijai surinkti naudojamos nuorodos, kuriose siūloma pamatyti „skandalingas“ naujienas, vaizdo įrašus, atsiimti atsitiktinai laimėtą prizą ar užmetant panašų patrauklų jauką.
„Labai svarbu ir tinkamo slaptažodžio parinkimas. Nenaudokite to paties slaptažodžio visose ar keliose savo paskyrose ir jei dėl saugumo jūsų prašoma pasikeisti slaptažodį, taip pat nenaudokite senojo variacijos. Tarp „manoslaptazodis“ ir „manoslaptazodis1“ saugumą užtikrinančio skirtumo nėra“, − akcentuoja V. Krakauskas.
Pasak jo, šiuo metu net įmantrus slaptažodis neužtikrina visapusio saugumo, todėl paslaugų teikėjai vis dažniau pasiūlo dviejų lygių prisijungimo ir tapatybės patvirtinimo metodus. Pavyzdžiui, įvedus slaptažodį kompiuteryje, prisijungimą prie savo paskyros dar prašoma patvirtinti telefonu.
„Galiausiai, venkite pirkti nepatikimose ar neįtikėtinai dideles nuolaidas siūlančiose interneto parduotuvėse. Pamačius viliojantį pasiūlymą įsigyti žinomų gamintojų prekių už labai mažai kainą, reikėtų suklusti – kaip pelei prie pelėkautų nemokamo sūrio, kaip žinia, nebūna“, − apibendrina V. Krakauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse1
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...