Quantcast

Trys institucijos dalysis informacija apie darbuotojus iš užsienio

Lietuvoje veikiantys darbdaviai, kurie įdarbina Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečius arba pasitelkia iš kitų šalių laikinai komandiruojamus darbuotojus, nuo lapkričio turės pateikti tik vieną pranešimą apie įdarbinamą užsienietį. Tai bus galima padaryti per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) ir ši informacija bus pasiekiama Valstybinei darbo inspekcijai, Užimtumo tarnybai, o pastaroji ją perduos dar ir Migracijos departamentui.

Dėl tokio sprendimo sutarė „Sodros“, Užimtumo tarnybos bei Valstybinės darbo inspekcijos vadovai, bendru įsakymu patvirtinę tvarkos aprašą, numatantį vieningą informacijos pateikimą, kuris sumažins administracinę naštą darbdaviams, įdarbinantiems užsieniečius.

„Lietuvoje dirbantys užsienio šalių piliečiai turi teisę į visas socialines garantijas, todėl valstybės institucijos privalo turėti informaciją apie atvykstančius darbuotojus, jų darbo sąlygas, stebėti, kaip laikomasi įstatymų. Tačiau tuo pat metu negalime sukurti pernelyg painios sistemos, kurioje darbdaviai gaištų laiką teikdami analogišką informaciją skirtingoms institucijoms. Dėl šios priežasties trys institucijos sutarė dalintis informacija, kuri būtina bendros situacijos stebėsenai“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Pranešimai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius ar laikinai komandiruotus darbuotojus galės būti teikiami nuo šių metų lapkričio 4 d.

Tačiau darbdaviai atgaline tvarka taip pat turės pateikti ir informaciją už laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. Ši informacija galės būti pateikta iki gruodžio 15 d.

Valstybinei darbo inspekcijai informacija apie Lietuvoje įdarbinamus trečiųjų šalių piliečius ir komandiruojamus darbuotojus yra būtina siekiant įsitikinti, kad darbuotojams mūsų šalyje užtikrinamos socialinės garantijos, kontroliuoti sezoninių ar komandiruojamų darbuotojų gyvenimo sąlygas, užkirsti kelią nelegaliam darbui.

„Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia galimybę darbdaviams sušvelninti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja: naudojasi pigesne darbo jėga, nemokėdami mokesčių. Atsitinka ir taip, kad nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negauna už darbą priklausančio atlygio. Pasitaiko netgi atvejų, kai užsieniečiai nežino, kokiam darbdaviui jie dirba. Šie pakeitimai prisidės prie situacijos gerinimo“, – sako Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Užimtumo tarnyba informaciją apie įdarbinamus užsieniečius naudos darbo rinkos tendencijų stebėjimui ir teikdama siūlymus dėl kvotų sąrašo pagal profesijas, kurių darbuotojų Lietuvoje stokojama.

„Užimtumo tarnybai yra pavesta teikti siūlymus dėl kvotos dydžio nustatymo įdarbinant trečiųjų šalių piliečius Lietuvos rinkoje. Per „Sodrą“ darbdavių teikiami duomenys sudarys sąlygas analizuoti patikimus duomenis, įvertinti realią situaciją darbo rinkoje, kad būtų suformuluoti tinkami pasiūlymai dėl kvotų dydžio“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė.

Pernai Lietuvoje dirbo apie 42 tūkst. nenuolatinių užsieniečių iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, be to, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki spalio 1 d. išduota 515 leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
kodel stt nesirupins juk tai juridiskai nepateisinama ?......
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių