- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje veikiantys darbdaviai, kurie įdarbina Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečius arba pasitelkia iš kitų šalių laikinai komandiruojamus darbuotojus, nuo lapkričio turės pateikti tik vieną pranešimą apie įdarbinamą užsienietį. Tai bus galima padaryti per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) ir ši informacija bus pasiekiama Valstybinei darbo inspekcijai, Užimtumo tarnybai, o pastaroji ją perduos dar ir Migracijos departamentui.
Dėl tokio sprendimo sutarė „Sodros“, Užimtumo tarnybos bei Valstybinės darbo inspekcijos vadovai, bendru įsakymu patvirtinę tvarkos aprašą, numatantį vieningą informacijos pateikimą, kuris sumažins administracinę naštą darbdaviams, įdarbinantiems užsieniečius.
„Lietuvoje dirbantys užsienio šalių piliečiai turi teisę į visas socialines garantijas, todėl valstybės institucijos privalo turėti informaciją apie atvykstančius darbuotojus, jų darbo sąlygas, stebėti, kaip laikomasi įstatymų. Tačiau tuo pat metu negalime sukurti pernelyg painios sistemos, kurioje darbdaviai gaištų laiką teikdami analogišką informaciją skirtingoms institucijoms. Dėl šios priežasties trys institucijos sutarė dalintis informacija, kuri būtina bendros situacijos stebėsenai“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Pranešimai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius ar laikinai komandiruotus darbuotojus galės būti teikiami nuo šių metų lapkričio 4 d.
Tačiau darbdaviai atgaline tvarka taip pat turės pateikti ir informaciją už laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. Ši informacija galės būti pateikta iki gruodžio 15 d.
Valstybinei darbo inspekcijai informacija apie Lietuvoje įdarbinamus trečiųjų šalių piliečius ir komandiruojamus darbuotojus yra būtina siekiant įsitikinti, kad darbuotojams mūsų šalyje užtikrinamos socialinės garantijos, kontroliuoti sezoninių ar komandiruojamų darbuotojų gyvenimo sąlygas, užkirsti kelią nelegaliam darbui.
„Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia galimybę darbdaviams sušvelninti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja: naudojasi pigesne darbo jėga, nemokėdami mokesčių. Atsitinka ir taip, kad nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negauna už darbą priklausančio atlygio. Pasitaiko netgi atvejų, kai užsieniečiai nežino, kokiam darbdaviui jie dirba. Šie pakeitimai prisidės prie situacijos gerinimo“, – sako Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Užimtumo tarnyba informaciją apie įdarbinamus užsieniečius naudos darbo rinkos tendencijų stebėjimui ir teikdama siūlymus dėl kvotų sąrašo pagal profesijas, kurių darbuotojų Lietuvoje stokojama.
„Užimtumo tarnybai yra pavesta teikti siūlymus dėl kvotos dydžio nustatymo įdarbinant trečiųjų šalių piliečius Lietuvos rinkoje. Per „Sodrą“ darbdavių teikiami duomenys sudarys sąlygas analizuoti patikimus duomenis, įvertinti realią situaciją darbo rinkoje, kad būtų suformuluoti tinkami pasiūlymai dėl kvotų dydžio“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė.
Pernai Lietuvoje dirbo apie 42 tūkst. nenuolatinių užsieniečių iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, be to, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki spalio 1 d. išduota 515 leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma1
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
VSD pranešėjo istoriją tyrusi laikinoji komisija Seimui planuoja pateikti išvadas
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti savo išvadas. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...