Quantcast

Trumpalaikė nuoma: kas tai ir kodėl taip vilioja keliautojus?

"Airbnb", "Couchsurfing" – tai vis dažniau girdimi pavadinimai keliautojams, norintiems lengvai susirasti pigias ir išskirtines nakvynes. Kas tai yra, dėl ko jie taip traukia turistus ir kaip lietuviams pavyksta iš jų užsidirbti?

 

Ne vienas keliautojas didesniu galvos skausmu, nei pasirinkti lankytinas vietas ir suplanuoti maršrutą, galėtų įvardyti nakvynės pasirinkimą. Anksčiau pernakvoti kelionėje būdavo galima tik viešbučiuose, pakelės moteliuose ar pas pažįstamus, dabar galime rinktis nuo tiek mums įprastų viešbučių iki nemokamos viešnagės pas nepažįstamus žmones. Tokios platformos kaip "Airbnb" būtent ir siūlo pastarąsias nestandartinių nakvynių galimybes.

Platforma veikia labai paprastai: žmonės įkelia savo tuo metu nenaudojamo būsto nuomos skelbimą į "Airbnb" platformą ir išnuomoja jį kitiems. Būna atvejų, kai tenka gyventi ir kartu su buto savininku. Tuomet dažniausiai būsto nuoma klientui būna šiek tiek pigesnė, o kartais, tokiose platformose kaip "Couchsurfing", ir visiškai nemokama.

Priklauso nuo poreikių

Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius atkreipia dėmesį į tai, kad keliautojų tokiomis platformomis tipas yra visiškai kitoks – dažnai teks atsisakyti tokių patogumų kaip kambarinės ar pagaminti pusryčiai.

"Keliaujantiesiems grupėmis "Airbnb" siūlomos kainos paprastai būna mažesnės nei viešbučių. Vykstant kartu su didele šeima per "Airbnb" galima išnuomoti vilas, atskirą butą ar net atskirą namą. Tačiau tokios kelionės – didesnėms kompanijoms ir norintiesiems kitokių įspūdžių. Ten reikės patiems gaminti maistą ir viską tvarkyti, nes nebus kambarinių. Užtat tas privatumas suteikia didžiulį pranašumą žmonėms, nes jų niekas nevaldo ir neprižiūri", – teigė kelionių organizatorius.

Ir nors tokios platformos kaip "Airbnb" padeda keliautojams, tačiau, pasak R.Širvinsko, tai pakenkia didmiesčių, tokių kaip Praha, Berlynas ar Barselona, gyventojams, kurie savo mieste negali išsinuomoti vietinių būstų, nes šie yra nuomojami pelningesniems tikslams – turistams. Tuo piktinasi gyventojai, gyvendami toje pačioje laiptinėje su trumpalaikiais nuomotojais, mat jie neretai gali patriukšmauti, dėl laiko skirtumų naktį nemiegoti ir pan.

Agota Lukšaitė, viešbučio "Saulės namai", savo paslaugas siūlančio būtent per panašias platformas, direktorė tikina, kad žmonės keliaudami žvalgosi įvairių nakvynės variantų, o galutinį pasirinkimą lemia pinigai.

"Airbnb" prasidėjo iš bendruomeniškų paskatų, kai dalijamasi savo namais. Galbūt yra žmonių, kurie su kitokiu požiūriu žvelgia į keliones, – nori artimesnio ryšio su žmogumi, su kuriuo gyvens. Vis dėlto manau, kad daugiausia lemia kaina, kuri priklauso nuo kiekvieno buto kainodaros. "Airbnb" turi netgi tokį dalyką, kad pats klientas moka 15–20 proc. komisinį mokestį, o savininkas – tik 3 proc. Booking.com tokio mokesčio neturi, todėl manau, kad žmonės žvalgosi įvarių variantų ir rezervuoja pagal kainą", – kalbėjo A.Lukšaitė.

Ten reikės patiems gaminti maistą ir viską tvarkyti, nes nebus kambarinių.

Įtaka viešbučiams

Tokia paprasta ir lengva trumpalaikė nuoma lyg ir turėtų kelti konkurenciją tradiciniams viešbučiams, tačiau A.Lukšaitė įsitikinusi, kad žmogus, mėgstantis užsisakyti butą, jį ir užsisakys, o tas, kuris mėgsta viešbučius, tikrai užsisakys viešbutį, nes tai yra skirtingos paslaugos.

"Bute turi pats gaminti pusryčius, tvarkytis. Imant butą, visuomet norima gyventi kaip namuose, jame planuojama praleisti daugiau laiko, norisi turėti galimybę pačiam gaminti maistą, todėl viešbučio ir buto yra visiškai kitokios tikslinės auditorijos. Vien dėl to nesakyčiau, kad tai sudaro kažkokią konkurenciją vieni kitiems. Aišku, jeigu išvažiuoja į kelionę du žmonės ir jie turi galimybę pigiau apsistoti viešbutyje, tai pasiims viešbutį. Viskas priklauso nuo poreikių. Aš pastebėjau, kad tie, kurie mėgsta viešbučius, net jeigu ir pabando butą, tai vis tiek vėliau grįžta naudotis viešbučiais", – mano A.Lukšaitė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius mano, kad "Airbnb" dabar nėra tas konkurentas, ties kuriuo viešbučiai turėtų koncentruoti savo konkurencinę kovą.

"Iš pat pradžių, kai tik tos platformos, ypač "Airbnb", atėjo į rinką, tai jos kėlė labai daug klausimų, kaip pavyks susitvarkyti su tokiais dalykais kaip priešgaisriniai reikalavimai, higienos kontrolė, mokesčių mokėjimas ir pan., bet prasidėjus aktyviai veiklai pastebėta, kad nuomotojų veiklos per "Airbnb" apskaita tikrai yra gerai tvarkoma, todėl nuo mokesčių inspekcijos ją nuslėpti yra sunku. Daugumą tokių paslaugų teko legalizuoti, jas galima lyginti su pavėžėjimų paslauga "Uber", kuri yra taksi alternatyva. Reikalavimų galbūt ir mažiau, bet įpareigojimai yra ganėtinai aukšti. Vis dėlto manau, kad viešbučiai prie to prisitaikė, juolab kad jie dabar išgyvena rekordiškai gerus metus – Lietuvoje metiniai vidutiniai viešbučių užimtumo rodikliai artėja prie 70 proc.", – tikino M.Statulevičius.

Perversmas rinkoje

Atrodo, kad nekilnojamojo turto nuomos platformos iš esmės pakeitė iki tol savitos stagnacijos apimtą buvusią trumpalaikės nuomos rinką Lietuvoje. Ekspertai sutaria, kad "Airbnb" ir panašios platformos leido jai gana greitai priartėti prie Europos.

"Trumpalaikė nuoma tapo labiau civilizuota ir atskaitinga, kadangi tų platformų atėjimas sukūrė ir tam tikrą darbo kultūrą, prievolę mokėti mokesčius ir pan. Anksčiau, kai prieš 3–4 metus Lietuvoje nelabai buvo populiarus "Airbnb", tai trumpalaikės nuomos paieška buvo vykdoma per Booking.com, bet ten būdavo nemaži mokesčiai, todėl reklamuodavosi daugiausia per įvairius informacinius tinklus, savo sukurtas platformas. Tačiau jas išreklamuoti būdavo žymiai sunkiau ir reikalaudavo daugiau pinigų bei laiko, – apie ankstesnius nuomos sunkumus pasakojo M.Statulevičius. – "Airbnb" atėjimas nuėmė šitą galvos skausmą. Trumpalaikė turto valdymo ir nuomos platforma gerokai palengvėjo, todėl tapo labai patrauklu šiame versle įsigyti turto ir jį nuomoti. Atsirado ir daugiau įmonių, teikiančių tokias paslaugas."

Pasak LNTPA direktoriaus, trumpalaikės nuomos pranašumas, kad tie žmonės, kurie nuomojasi trumpam, būste praleidžia nedaug laiko: jiems dažniausiai reikia tik pernakvoti, todėl atvažiuoja vėlai vakare, išvažiuoja anksti ryte. Taip būsto savininkas turi mažesnę tikimybę, kad patirs nuostolius savo turtui dėl neatsakingų svečių.

"Konkurencija po "Airbnb" atėjimo tikrai padidėjo, nes tai sumažino nuomos kainas. Savininkams tai nėra labai pozityvus dalyks. Vis dėlto dabar daug žmonių, kurie pasiima paskolas, nusiperka butus ir pradeda juos nuomoti, todėl tokios platformos suteikia galimybę užsidirbti tiems, kurie parduoda savo paslaugą, o tiems, kurie atvažiuoja ir nori apsistoti, suteikia didesnę pasirinkimo galimybę. Nuo "Airbnb" Lietuvoje prasidėjo trumpalaikės būsto nuomos bumas, nes iki tol pasiūloje tikrai turėdavome nedaug trumpalaikės nuomos pasiūlymų", – akcentavo A.Lukšaitė.

Daugiau pasiūlos

"Airbnb" yra labiau į atvykstamojo turizmo rinką nukreiptas produktas, todėl, pasak M.Statulevičiaus, miestuose, kur viešbučių užimtumas yra didelis, žmonėms, norintiems atvykti į gerą vietą, tarkime, prie senamiesčio, gali pasirodyti nepatraukli nakvynės kaina ar net dėl per didelio užimtumo gali tapti sudėtinga iš viso gauti kambarį. Tokiu atveju įvairios trumpalaikio apgyvendinimo platformos padeda ne tik turistams, suteikiant daugiau apgyvendinimo vietų, bet ir viešbučiams šiek tiek apsivalyti nuo perkrautų atvykstančiųjų srautų.

R.Širvinskas-Makalius netgi tikina, kad tokios platformos leidžia patiems kelionių organizatoriams pasiūlyti daugiau galimybių keliautojams: "Patys "Airbnb" ir kiti portalai bendradarbiauja su kelionių organizatoriais, agentūromis. Vis dėlto tokie pasiūlymai skirti labiau individualiems keliautojams, kurie nori kažkokio nestandartinio poilsio arba tiems, kurie norėtų išsinuomoti ilgesnį laiką, nes viešbučiai riboja nakvynių skaičių, kartais tik iki 20 naktų. Privatininkai suteikia geresnes sąlygas nuomojantis ilgesnį laiką".

"Pranašumas, kad tave priima pats savininkas, kuris yra vietinis žmogus, todėl apgyvendindamas savo namuose jis gali duoti daug patarimų. Netgi už papildomą mokestį gali keliautoją pasitikti oro uoste ir nuvežti jį iki apartamentų. Tai yra skirta drąsesniems keliautojams, kurie jau yra patyrę, yra bendraujantys, nes kai kas nors priima žmogų tiesiog pas save į kambarį, o ne į visą apartamentą, tai natūralu, kad teks su juo bendrauti, ir tai turi būti tau įdomu", – pridūrė kelionių organizatorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių