- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS nurodė, kad šiemet elektronikos inžinerijos studijas pasirinko 453, pernai – 432 studentai, dalies studentų mokslą kompensuoja valstybė.
„Siekiant paskatinti stojančiuosius rinktis tokias specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai, šiemet neribotas priėmimas į prioritetinėmis laikomas studijų kryptis, tarp jų ir inžineriją. Jas pasirinkę įstojusieji, atitikę stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus, gali studijuoti nemokamai“, – teigiama ministerijos komentare.
Darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas sako, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, susidomėjusių elektronikos inžinerijos studijomis daugėja.
Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų.
„Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų“, – BNS teigė A. Francas.
Anot jo, prie to prisidėjo didelį darbuotojų trūkumą patiriančios užsienio bendrovės, įsikūrusios Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), – jos prisijungė prie tiksliųjų mokslų studijų populiarinimo kampanijos „Ateitis – elektronikams“.
„Mes pamatėme, kad tų specialistų nėra tiek daug paruošta, koks jų poreikis bus per ateinančius penkerius metus. Niekas nieko nedarė, tik atėmė vienas iš kito žmones. Taip toli nenuvažiuosi, tikslas yra padidinti tą talentų baseiną, kad jų būtų daugiau. Tai vienintelis kelias buvo visus kartu susodinti, ir konkurentus tiesioginius, švietimo įstaigas“, – sakė A. Francas.
„Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga“, – pridūrė jis.
Pernai Kauno LEZ veikiančios elektronikos gamybos įmonės, įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, paskelbė, kad per penkerius metus vien Kaune bus sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų elektronikos inžinerijos specialistams.
Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga.
Įmonės skelbė, kad Lietuvoje šių inžinierių yra keturis kartus mažiau nei jų reikia, todėl prie kritinės ribos priartėjęs specialistų trūkumas gali nulemti užsienio bendrovių plėtros bei investicijų planus.
A. Franco manymu, toks verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimas yra efektyviausias būdas skatinti elektronikos inžinerijos studijas.
„Tai reiškia, kad reikalingas labai tikslingas darbas verslo, mokslo ir valstybės kartu tose srityse, kurios valstybei reikalingos ir ypatingai, kai kalbama apie inžinerines specialybes, tai susiję su tiesioginėmis užsienio investicijomis, kuriamomis naujomis darbo vietomis, kurios dažnai yra gerai apmokamos. Taip pat – su švietimu ir profesiniu orientavimu jaunimo“, – kalbėjo A. Francas.
Iš Kauno LEZ veikiančių įmonių elektronikos inžinierijos specialistams darbą siūlo ir didieji investuotojai, tarp kurių – Vokietijos kapitalo „Hella Lithuania“ ir „Continental Automotive Lithuania“, Norvegijos elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonė „Kitron“, taip pat JAV bendrovė „Littelfuse“, Lietuvos „Teltonika Networks“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, elektronikos inžinerijos krypties studijas Lietuvoje siūlo Kauno technikos, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus universitetai, Vilniaus ir Kauno technikos, Vilniaus technologijų ir dizaino, Utenos, Šiaulių valstybinė ir Panevėžio kolegijos – pastaroji taip pat rengia trumposios pakopos elektronikos inžinerijos studijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Neliupšienė: naujame ES sankcijų Rusijai pakete – didesnė atsakomybė Bendrijos įmonėms
Europos Sąjungai (ES) svarstant 12-tą sankcijų Rusijai paketą jame Bendrijos įmonėms turėtų būti numatyta atsakomybė už jų prekių judėjimą, o kai kurioms – ir finansinių srautų už ES ribų kontrolė, sako užsienio reikalų viceministr...
-
„Litgrid“: atvėsę orai elektros kainą lapkritį augino 20 procentų1
Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. ...
-
Premjerė: rusišką maistą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai4
Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
„Klaipėdos nafta“ atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriais
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriais. ...
-
Registrų centras: NT sandorių šiemet – 14 proc. mažiau1
Lietuvoje per 11 šių metų mėnesių įregistruota 102,7 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 14,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (120 tūkst.), o vien lapkritį – 8,2 tūkst. sandorių, arba 14,6 pro...
-
Aukso kaina – rekordinė: ar verta investuoti?5
„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja...“ – yra pasakęs Goethes herojus Mefistofelis. Tik ar įpirksime šį, vis brangstantį taurųjį metalą? Jo kaina šiuo metu siekia seniai regėtus rekordus, praneša LNK...
-
I. Šimonytė: biudžetas – geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis12
Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Gyventojų kompensacijoms už šildymą prašoma dar 47 mln. eurų5
Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. ...
-
Vyriausybė – už didesnį duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą2
Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms didesnį duomenų prieinamumą bei platesnį pakartotinių duomenų naudojimą. ...
-
V. Augustinavičius: biudžetas – netobulas, dar svarstoma, ar prezidetas jį pasirašys1
Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...