- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2022 metų sausio.
Didžioji dalis profesinių sąjungų palaikė Vyriausybės siūlymą didinti MMA 88 eurais (13,7 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba.
Dalis profsąjungų atstovų taip pat mano, kad diskutuoti taryboje nebėra prasmės.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas kartojo, kad MMA didinti labiau nei planuota leidžia naujausios Finansų ministerijos prognozės. Anot jo, MMA didinimas galėtų mažinti nedarbą, be to, skatinti darbdavius didinti produktyvumą.
„Labiausiai didėtų pajamos mažiausiai uždirbantiems, kurie gauna MMA ar mažiau, apie 127 tūkst. darbuotojų Lietuvoje, tačiau Lietuvos bankas prognozuoja, kad turės įtakos ir vidutiniam darbo užmokesčiu apie 1,5 procento“, – posėdyje sakė jis.
Viceministro teigimu, pritarus naujam dydžiui, MMA į rankas siektų 518 eurų. Tuo metu Latvijoje MMA į rankas siekia 500 eurų, Estijoje – 546 eurus, Rusijoje – 130 eurų, o Baltarusijoje – 110 eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad Vyriausybė negerbia socialinių partnerių.
Tai, kaip vyksta dabar, yra labai negražus dalykas. Esame diskutavę birželį dėl MMA, išsakėme pozicijas, netgi siūlėme keisti formulę skaičiavimo atsižvelgdami į tam tikrus kriterijus.
„Tai, kaip vyksta dabar, yra labai negražus dalykas. Esame diskutavę birželį dėl MMA, išsakėme pozicijas, netgi siūlėme keisti formulę skaičiavimo atsižvelgdami į tam tikrus kriterijus. Buvo pasakyta, kokia yra pagal Lietuvos banko skaičiavimus, remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, nustatyta 703 eurų suma. Viskas staiga apsivertė, nieko per tą laiką negirdėjome, birželį jau turėjo būti sprendimas, o mes kaip pilypas iš kanapių išgirstame 730 eurų“, – posėdyje sakė R. Sartatavičius.
Jis pabrėžė, jog toks didinimas pažeis verslo konkurencingumą, tą labiausiai pajus regionai ir mažos įmonės.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, jog smulkų verslą dėl MMA didinimo iki 730 eurų gali ištikti bankrotas.
„Šitas laikas pakėlimui tokiam drastiškam yra daugiau kaip pasityčiojimas iš smulkaus verslo“, – teigė ji.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas taip pat teigė, jog socialinis dialogas Lietuvoje blogėja. Jo nuomone, Vyriausybės siūlymas yra politinis, o norint didinti žmonių pajamas jis siūlė grįžti prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Kristina Gagė teigė, kad Vyriausybė nori įtikti vienai grupei ir nevertina situacijos regionuose bei versle po pandemijos.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė teigė nepritarianti dabartiniam siūlymui. Pasak jos, verslas yra nustebęs dėl to, kaip Vyriausybė pateikė savo siūlymą. Ji pabrėžė, jog minimalios algos klausimas turėtų būti visiškai depolitizuotas.
R. Skyrienė taip pat siūlė, kad didesnė minimali alga įsigaliotų po šešių mėnesių, o ne nuo sausio 1 dienos.
„Reikia pagalvoti, kad verslui reikia tam pasiruošti, be to, pavyzdžiui, pas mus įmonėse kaip ir nėra minimalios algos, tačiau kiekvienas pažymėjo, kad minimalios didinimas sudaro spaudimą kitų atlyginimų augimui. Tai verčia visus verslus perskaičiuoti biudžetus ir planus kitiems metams, todėl reikia atsakingai ir depolitizuoti tą procesą iki galo“, – teigė R. Skyrienė.
Profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis piktinosi, jog Vyriausybė žlugdo socialinį dialogą. Jis teigė nematantis prasmės dėl MMA diskutuoti Trišalėje taryboje.
„Kam ta vaidyba, ta dūmų uždanga, kad „jūs pasitarkite“. Juo labiau jokios medžiagos negavau, kur galėčiau argumentuoti, pateikti. O dabar priima sprendimą, jei norite, padiskutuokite, bet mes beveik žinome, kad jūs nesutarsite. Čia yra spjūvis į veidą“, – posėdyje sakė K. Juknis.
Tuo metu Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad Vyriausybė elgiasi sąžiningai ir matydama, jog gali nustatyti didesnį atlygį, ateina diskutuoti.
„Matome nuo kitų metų didesnes galimybes didinti MMA ir ne kartą sakėme, kad tai galėtų būti 750 eurų, bet matome ir iš Vyriausybės pusės, kad jie girdi argumentus, vertina padėtį, 730 eurų galėtų būti traktuojamas kaip kompromisas, kuris reikalingas Lietuvos žmonėms“, – posėdyje teigė I. Ruginienė.
„Jei nemokėsit normalių algų, nesudarysit normalių sąlygų, tai darbuotojų ir nebus, reikia parodyti didesnį socialinės atsakomybės laipsnį ir pritarti algų didinimui“, – sakė ji darbdavių atstovams.
Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat teigė palaikanti Vyriausybės siūlymą, o socialinį dialogą, anot jos, galėtų skatinti darbdaviai, kurie su darbuotojais pasirašytų kolektyvines sutartis.
„Kas gi draudžia atsisėsti profsąjungoms ir darbdaviams, patiems susitarti ir siūlyti Vyriausybei. Kadangi patys to nepadarome, Vyriausybė siūlo mums“, – teigė K. Krupavičienė.
Trišalėje taryboje nepavyks rasti bendro sutarimo, galutinį sprendimą priims Vyriausybė.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą2
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai15
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...