- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradėjo diskusijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos siūlymų pagerinti žmonių darbo per skaitmenines platformas sąlygas. Siūlymams nepritaria nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai, todėl juos norima tobulinti.
Europos Komisijos siūlymu, platformose dirbantys asmenys galėtų naudotis įprastomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis. Jiems taip pat būtų suteikta papildoma apsauga.
Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, jog didžiausia diskusija kyla dėl to, kada žmones, dirbančius platformose pagal individualią veiklą, pripažinti darbuotojais. Jis prašė darbdavių ir darbuotojų suformuluoti bendrą poziciją, dėl kurios Lietuva galėtų derėtis.
Tai yra nepatogu tiek šituo verslu užsiimančioms įmonėms, tiek juose dirbantiems asmenims, nes jie vertina tą lankstumą, kuris yra, ir nenorėtų būti visa apimti darbuotojais.
„Taip, kaip pasiūlyta direktyvoje dabar, dažnu atveju platformose pagal individualią veiklą dirbantys asmenys būtų pripažinti darbuotojais. Tai yra nepatogu tiek šituo verslu užsiimančioms įmonėms, tiek juose dirbantiems asmenims, nes jie vertina tą lankstumą, kuris yra, ir nenorėtų būti visa apimti darbuotojais. Kita vertus, jie visai norėtų tam tikrų teisių“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė V. Šilinskas.
Pasak jo, jau anksčiau buvo diskutuota, kad galėtų būti du keliai – arba šie žmonės lieka individualios veiklos vykdytojais ir Civiliniame kodekse atsirastų jų papildoma apsauga, arba, jeigu jie taptų darbuotojais ir reikėtų diskutuoti dėl išimčių, kad sąlygos tenkintų ir darbdavius, ir darbuotojus, bei nekliudytų lankstumui.
„Panašu, kad dabar labiau einama tuo keliu, kad jie vis dėlto būtų darbuotojai“, – sakė viceministras.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad platformų veikla turėtų būti reguliuojama kitaip, nei klasikinė individuali veikla, tačiau tai taip pat negali būti tradiciniai darbo santykiai.
„Ar mes negalėtume siūlyti tokio varianto, kad būtų baziniai principai, o valstybė galėtų nusistatyti hibridinį reguliavimą nacionalinėje teisėje, kur būtų atliepiami du pagrindiniai dalykai: lankstumas ir didesnė socialinė apsauga“, – posėdyje kalbėjo A. Romanovskis.
„Jei būtų tas variantas, kuris yra dabar, tai būtų mirtis tiek platformoms, tiek vartotojams“, – pridūrė jis.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kalbėjo, kad šie žmonės turėtų būti apsaugoti ir turėti socialines garantijas.
„Kodėl studentui, kuris vežioja maistą su dviračiais, neskaičiuoti darbo stažo, neįtraukti sveikatos draudimo, kodėl jis negali pretenduoti į ligos, nedarbo išmoką ir turėti stažą savo pensijai“, – teigė K. Krupavičienė.
„Siūlome neatmesti direktyvos, bet žiūrėkime, kokia yra patirtis kitur. Sutinku, kad diskusijų reikia“, – pridūrė ji.
K. Krupavičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Europos šalyse tokie darbo santykiai reguliuojami sektorinėmis kolektyvinėmis sutartimis.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis siūlė sukurti grupę iš asociacijų, profsąjungų ir Vyriausybės atstovų – ji nelaukiant direktyvos bandytų tam tikrus variantus perkelti į nacionalinę teisę.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad dirbantiems platformose svarbiausia yra lankstumas, todėl būtina modifikuoti Europos Komisijos pasiūlymus.
„Kurjeriai išsakė Darbo santykių komisijoje, kad neįdarbinti jų per prievartą kažkurioje platformoje, nes jų pagrindinis pranašumas ir buvo, kad gali dirbti ne vienam darbdaviui, kaip būtų darbo santykiuose, kai dirbi kažkam privalomai ir tam tikras valandas“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.
„Numatyti dalykus, kurie atskirtų, kada tai galėtų būti darbo santykiai, gal ir yra protinga, ir manau, pakeitus apibrėžimus to straipsnio direktyvoje, sukonkretinus, modifikavus ar išbraukus, galima būtų laikyti, kada mes atskiriam, kad tai darbo santykiai“, – kalbėjo ji.
Anot jos, jei platforma nuspręstų, kad jos partneriai negalėtų dirbti kitose platformose, ar nurodytų konkrečias darbo valandas, tuomet galbūt tai būtų galima laikyti darbo santykiais.
Priėmus direktyvą Europos Sąjungos narės jos nuostatas į savo nacionalinės teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos energetikos agentūra: vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėja aštuntą savaitę iš eilės1
Degalai Lietuvoje nuo birželio 20 d. toliau pinga ir rugpjūčio 15 d. kainavo mažiausiai tarp Baltijos šalių, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Dėl rekordinių elektros kainų kaltina ministeriją: neįtikėtina, kaip galima taip aplaidžiai dirbti2
Valdžia paskui verslą ruošiasi taupyti energiją – išsuks lemputes, diegs judesio detektorius. Seimo nariai juokauja, kad jų patalpų šildyti išvis nereikia, esą temperatūrą padidina ten verdančios aistros. LNK aplank...
-
Ar kiti tiekėjai gali sulaukti „Perlo Energijos“ likimo?3
„Perlas Energija“ pranešė, kad stabdo veiklą. Anot bendrovės, elektra klientams bus tiekiama iki rugsėjo. Naują tiekėją „Perlo Energijos“ klientai turi pasirinkti per dešimt dienų. Situaciją LNK žurnalistams kome...
-
Dviem mėnesiams atidedami „NordBalt“ remonto darbai2
Atsižvelgiant į sudėtingą padėtį elektros rinkoje Lietuvą ir Švediją jungiančio elektros kabelio Baltijos jūroje „NordBalt“ kasmetiniai priežiūros ir remonto darbai, kurių metų linija neveiks, atidedami daugiau nei dviem mėnes...
-
Ministerija: „Perlo Energijos“ klientai už elektrą iki sausio turėtų mokėti 24 centus3
Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlui Energijai“ ketvirtadienį pranešus apie nuo rugsėjo stabdomą veiklą, kito tiekėjo nepasirinkę jos klientai laikinai, iki šių metų pabaigos, turėtų mokėti 24 centus už kilovatvaland...
-
Analitikai: valstybė neturėtų kompensuoti „Perlo Energijos“ klientų nuostolių16
Vyriausybės ketinimus kompensuoti veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlo Energijos“ klientų nuostolius ekonomistai vadina klaida, politiniu ir neteisingu sprendimu kitų vartotojų atžvilgiu. ...
-
Liepą Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai ir baltarusiai mūsų šaliai sumokėjo 10 mln. eurų mokesčių9
Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 15,8 tūkst. ukrainiečių, tai yra beveik pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilni...
-
Lietuvos bankas aiškinsis, kaip komerciniai bankai aptarnauja klientus savo padaliniuose
Lietuvos bankas kreipėsi į šalies komercinius bankus prašydamas paaiškinti, kaip jie registruoja ir aptarnauja dėl paslaugų besikreipiančius gyventojus savo padaliniuose, o kokias paslaugas teikia tik nuotoliu, rašoma instituci...
-
S. Skvernelis ragina numatyti papildomus reikalavimus elektros tiekėjams1
Stebint situaciją dėl veiklą stabdančios „Perlo Energijos“, į rinką žengiantiems nepriklausomiems elektros tiekėjams turėtų būti numatyti papildomi saugikliai, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S...
-
Vartotojų atstovas: „Perlo Energijos“ pasitraukimas nėra pats blogiausias variantas vartotojams5
Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ ketvirtadienį pranešus, kad ketina nutraukti veiklą, Vartotojų aljanso vicepirmininkas Rytis Jokubauskas sako, jog vartotojams žala būtų didesnė, jei įmonė teik...